Kuo gyvena šilainiškiai?
Vienas iš darbų, ką darome kai kurie Seimo nariai – susitikinėjame su gyventojais ir padedame jiems spręsti įvairias socialines, bendruomenines problemas.
Kaune turiu priimamąjį (Laisvės al. 99-8), kur reguliariai priiminėju kauniečius. Tačiau susitikimai vyksta ne tik biure: susitikinėjame mikrorajonų kiemuose, vaikų žaidimų aikštelėse, žodžiu, ten, kur verda gyvenimas su savitais rūpesčiais.
Paskutinį kartą buvau susitikusi su Šilainių mikrorajono Vėtrungės gatvės gyventojais. Trumpai nupasakosiu, kuo jie gyvena.
Taigi šilainiškiai skundėsi, jog tolokai yra Šilainių poliklinika, todėl pageidavo, kad būtų pratęstas 28-to mikroautobuso maršrutas. Taipogi prašė atstatyti 38 autobuso buvusį grafiką.
Kiti gyventojai išreiškė nusiskundimų dėl Greitosios pagalbos. Teko susirinkusiems paaiškinti, kad dabar galima išsikviesti Pagalbos namuose tarnybą, kurios pagrindinės funkcijos – medicininės ir slaugos bei socialinės pagalbos pacientams teikimas namuose. Gydytojai nemokamai teikia ūmių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas.Tačiau buvo pateiktas konkretus pavyzdys, kai ši tarnyba neatvyko, nors žmogui buvo 40 laipsnių temperatūros. Todėl gyventojus patikinau, kad pasidomėsiu šios tarnybos darbu.
Keli žmonės išsakė nusiskundimų dėl mokinių elgesio. Gyventojų teigimu, Jono Basanavičiaus gimnazijos bei J.Grušo meno vidurinės mokyklos mokiniai dažnai renkasi prie Vėtrungės g. 10 ir 16 namų parūkyti, o kai kada netgi vartoja svaigalus, prišiukšlina laiptines. Tad kreipiausi į šių mokyklų vadovus ir policiją, prašydama užtikrinti, kad namų gyventojams būtų garantuota ramybė ir tvarka.
Dar viena problema – automogilių parkavimas. Kaunui, o taip pat ir šio mikrorajono bendruomenei, ši problema ypač aktuali, nes masiškai trūksta aikštelių. Mašinos statomos prie namų. Todėl skundžiasi vairuotojai, skundžiasi ir gyventojai, nes užstatyti visi šaligatviai, kartais mašinos statomos netgi ant žalių vejų. Vaikai nebeturi kur žaisti, o ir prieiti prie savo laiptinės durų jau darosi sunku.
Visi žinome, kad žmogui labai svarbu geras poilsis. Ten pat, Šilainiuose – Sargėnų dvaro istorinis parkas. Apie tai skelbia žalia informacinė lenta. Tačiau ši vieta daugiau panašėja į bruzgynais ir žolėmis apaugusią apleistą nereikalingą teritoriją. Prieš aštuonerius metus vasarą “Kauno dienoje” buvo rašoma:
Šiam parkui buvo sukurtas projektinis pasiūlymas. Autorė jautriai pažvelgė į šią vietą, pagalvojo, kaip sutvarkyti priėjimą prie tvenkinio, o šalia įrengti rožyną. Parke galima būtų įrengti apžvalgos aikšteles, iš kurių gerai matytųsi antroji Neries pusė. Senojo dvaro kumetynas ir karvelidė, kuri jau seniai tapo gyvenamuoju namu, išskirti iš parko teritorijos, tačiau į statinius irgi atsižvelgta
Projekte buvo numatyti ir kiti darbai. Tačiau, kaip teko įsitikinti pačiai, viskas liko tik planuose. Šiandien Šilainių gyventojai, turėdami pašonėje istoriniu pavadintą Sargėnų dvarą, neturi poilsio zonos. O juk dar 1982 metais priimtoje Florencijos chartijoje dėl istorinių parkų paveldo pasakyta, kad “istoriniai parkai turi būti pritaikyti viešam naudojimui”. Todėl kreipiausi į Kauno miesto administracijos direktorių A. Navakauską vildamasi pritarimo, kad savivaldybė siektų išsaugoti istorinį parką ir kuo greičiau pradėtų konkrečius darbus. Juo labiau, kad prie parko tvarkymo darbų galėtų prisidėti seniūnija, moksleiviai bei visa Šilainių mikrorajono bendruomenė.