Politikos virtuvė

Birutės Vėsaitės tinklaraštis apie politiką

Archive for the Pasaulis

Pasaulio parlamentuose prisitaikėliams ir bailiams – ne vieta

Prieš kelias savaites mūsų žiniasklaidoje šmėstelėjo pranešimai, kad potvyniai ir taifūnai Filipinuose nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių. Tarp aukų daugiausia – moterys ir vaikai.  Drauge su Eruopos parlamentarų forumo (EPF) delegacija man teko lankytis šios šalies sostinėje Maniloje. Čia gali suvokti, ką reiškia gyventi už 1 dolerį per dieną, ir ką reiškia žodis skurdas. Klaikesnių gyvenimo sąlygų man neteko matyti, nors su EPF delegacija buvau ne vienoje skurdo ir gamtinių stichijų niokojamoje šalyje. Dešimtys tūkstančių žmonių čia gyvena lūšnynuose po tiltais, upių pakrantėse. Kadangi potvyniai čia tapo reguliariu reiškiniu, lūšnos yra pastatytos ant polių, sujungtų palaikiais tilteliais. Aplankėme dešimtis būstų.

Būsto grindys – cementinės, nes čia dažnas svečias būna lietus ir upės vanduo, stogas – skardos ir kartono lakštai, o sienos – iš plastikinės plėvelės atliekų. Norėdamas nepaslysti ant slidžių polių, aš neatsargiai pasirėmiau į taip vadinamą sieną ir su ja vos nenugarmėjau žemyn į žiojėjančią kloaką. Aplinkui tvyro smarvė, riogso šiukšlių kalnai, o žmonės savo gamtinius reikalus tvarko tiesiai į upę, kurioje beje ir prausiasi. Drauge su žmonėmis gyvena ir šuneliai, aplink lesioja nupiepę viščiukai. Kiekviename iš tų urvų ropoja bent po kelis kūdikius, o šeimose yra nuo 3 iki 16 vaikų. Vyrai naktimis dirba krovikais uoste arba padeda žvejams traukti tinklus, todėl čia miegama pakaitomis. Patikėkite, ES gyvuliai, ir tie, saugomi gyvūnų gerovės direktyvos gyvena geresnėse sąlygose nei šie nelaimingi žmonės. O gyvena jie čia jau ne vienerius metus, taip pat ir evakuacijos centruose bei rūkstančiuose kalnuose, kurie yra ne kas kita, kaip Manilos šiukšlynai. Čia braidėme iki kelių purve, matėme šimtus vaikų, kurie, užuot sėdėję mokyklos suole, kapstėsi šiukšlių krūvose ir rūšiavo atliekas, taip užsidirbdami saujelei ryžių ir paremdami savo gausias šeimas.

Kaip gi šie vargšai žmonės atsidūrė tokiose pasibaisėtinose sąlygose. Filipinuose gyventojų skaičius per du dešimtmečius padidėjo daugiau nei trečdaliu ir toliau spėriai auga. Salose kertami miškai, nualinta žemė nebeišgali išmaitinti vis didėjančios populiacijos. Klimato kaitos pokyčiai čia jaučiami daug stipriau nei kur kitur, nes Filipinai – tai salos, kurias dėl tirpstančių Arkties ledynų vis labiau užlieja vandenynas. Kaimiečiai, genami bado traukia į sostinę, tikėdamiesi gauti darbą, o ten jų niekas su pyragais nelaukia.

Filipinai – katalikiška šalis. Bažnyčia griežtai pasisako prieš bet kokį gyventojų skaičiaus reguliavimą ir kontraceptines priemones. Reprodukcinės sveikatos įstatymas, kuriame numatytos lėšos nemokamai gyventojams dalinti apsaugos priemones ir įgyvendinti lytinį švietimą, svarstomas jau daugiau nei 12 metų. Vyskupų konferencija, telkdama savo šalininkus, formuodama visuomenės nuomonė prieš tuos politikus Kongrese ir Senate, kurie yra progresyvūs ir pasisako už įstatymą, ragina rinkėjus už juos nebalsuoti (kaip tai panašu į tai, kas vyksta Lietuvoje). Politikai, bijodami būti neperrinktais, pasiduoda. Nepaisant to, kad motinų ir kūdikių mirtingumas Filipinuose yra vienas didžiausių pasaulyje, kad greitai plinta ŽIV/AIDS, auga nepilnamečių gimdyvių skaičius, o aplink bažnyčias ir gatvėse būriais slankioja alkani ir elgetaujantys vaikai, politikams dešimtmetį neužteko ryžto tarnauti visuomenės interesui. Tiesa, atsirado viltis, kad šis įstatymas bus netrukus priimtas, nes šalies prezidentas bei Kongreso spikeris palaiko įstatymą. Mūsų delegacija susitiko su grupe kongresmenų, dirbančių prie įstatymo, dalyvavo debatuose, buvome pristatyti plenariniame Kongreso posėdyje. Negaliu atsistebėti, o tai paaiškėjo iš debatų, kaip katalikų vyskupai manipuliuoja tamsiais, neišsilavinusiais ganomaisiais, teigdami, kad kontraceptinės priemonės užmuša kūdikius motinos įsčiose, kad jas naudojant gimsta vaikai su širdies ydomis, kad apsaugos priemonės labai brangiai atsieis šalies biudžetui ir tuo pasinaudos farmacijos kompanijos. Nors jiems yra žinomi faktai, kad Vatikanas, turėdamas akcijų farmacinėse kompanijose, gaminančiose kontraceptikus, taip pat pelnosi iš jų pardavimo.

Politikai suvokia, kad dėl neriboto gyventojų skaičiaus augimo Filipinai, prieš dešimtmetį buvę Pietryčių Azijos ekonomikos lyderiu, tapo autsaideriu. Šią šalį pralenkė Vietnamas, Korėja, netgi Tailandas, kurie turi palankų gyventojų plėtros įstatymą. Nors Filipinų BVP augimas yra aukštas – jis siekia 5,8 %, vystymosi vaisiai nepasiekia šalies skurdžiausių gyventojų. 80% šalies turto valdo 20% gyventojų. Todėl Reprodukcinės sveikatos įstatymas yra socialinio teisingumo klausimas, nemokamoms reguliavimo priemonėms užtenka finansinių resursų ir šalies viduje. Tai yra ir klimato kaitos klausimas, nes tiek žmonių paprasčiausiai neišsitenka mažoje teritorijoje, ją semia vandenynas, patankėjo gamtinių kataklizmų dažnis, nuo kurių labiausiai kenčia patys skurdžiausi šalies gyventojai. Vaikai netelpa į mokyklas, o Manilos gatvėse viešpatauja tikras pragaras ir chaosas dėl išmetamų dujų ir siaubingų kamščių, prieš kuriuos Vilniaus transporto kamščiai yra mažas nepatogumas, o meras Zuokas su savo vicemerais yra miestų planavimo genijų komanda.

Apie šias problemas ir galimus sprendimo būdus, mūsų delegacija kalbėjo spaudos konferencijoje, kurią plačiai nušvietė šalies žiniasklaida. Ji taip pat pasakojo apie mūsų susitikimą su senatoriais ir delegacijos pristatymą Senate, kur mes buvome įvardinti, sąmoningai ar ne, kaip žindymo krūtimi palaikymo entuziastai. Delegacijos narys, parlamentaras iš Portugalijos, kuris yra praktikuojantis katalikas, o Portugalija yra grynai katalikiška šalis, pažadėjo kreiptis į Vatikaną laišku, prašydamas sumažinti Filipinų Vyskupų konferencijos pasipriešinimą Reprodukcinės sveikatos įstatymui, juo labiau, kad įstatyme nėra nei žodžio apie aborto legalizavimą. Abortas yra absoliučiai uždraustas Filipinuose, nepaisant to, kad nėštumas ar gimdymas kelia grėsmę moters gyvybei, ar moteris tapo nėščia dėl išprievartavimo.

Iš šio delegacijos vizito aš padariau kelias išvadas:

  • Mano dideliai nuostabai, kitų ES šalių parlamentarai konservatoriai bei krikščionys demokratai yra daug pažangiau mąstantys nei lietuviški. Delegacijoje iš 5 parlamentarų, 3 atstovavo dešiniesiems politikams – konservatorė iš Didžiosios Britanijos, Europos liaudies partijos atstovė Europos parlamente iš Kipro, bei simpatiškas praktikuojantis katalikas iš Portugalijos, kurį bemat įsimylėdavo filipinietės – visi jie buvo progresyvūs politikai reprodukcinės sveikatos atžvilgiu.
  • Parlamentarai neturi būti prisitaikėliai, jei sprendžiami tie klausimai, kurie yra naudingi didžiajai visuomenės daliai ir pasaulio bendruomenės daliai. Parlamentuose prisitaikėliams ir bailiams – ne vieta.
  • Daug lengviau manipuliuoti visuomene, kuri yra tamsi ir neišsilavinusi. Negaliu atsistebėti Filipinų gyventojų naivumu, kurie į savo Kongresą vėl išrinko Emeldą Markos, buvusio Filipinų prezidento ir diktatoriaus žmoną. Diktatoriaus iš savo šalies išvogusio milijardus dolerių. Šios moters drabužinėje po revoliucijos buvo rasta 5 tūkstančių porų prabangių batų. Dabar ji – vėl parlamento narė.
  • Klimato kaitos padariniai akivaizdūs ne tik Pietryčių Azijoje, bet ir Lietuvoje. Jau kelinta vasara iš eilės mūsų neaplenkia vėtros ir uraganai, apie kuriuos anksčiau nieko nežinojome. Nereikia apsimetinėti, kad saugome savo planetą. Pati planeta nuo savo paviršiaus nušluoja tuos, kurių yra per daug, Apmaudžiausia yra tai, kad pirmiausia nukenčia tie, kurie mažiausiai jai kenkia. Todėl aš už žaliąją ekonomiką ir tausojantį vystymą. Nes rytoj jau gali būti per vėlu. O jūs?


Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos
ap -->