Politikos virtuvė

Vakar Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Lietuva neprašys Europos Sąjungos (ES) paramos suskystintų dujų terminalo statybai, tačiau pamiršo paminėti, kiek tai kainuos kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Mano manymu, gyventojai turėtų žinoti skaičius ir formą, kuria bus surinktos lėšos dujų terminalui statyti. Greičiausiai lietuviai tai pajus per padidėjusią dujų ar elektros energijos kainą.

Manau, kad ministro sprendimas yra žalingas Lietuvos vartotojams. Mažo suskystintų dujų terminalo statyba kainų konkurencijos klausimo dujų sektoriuje gali ir neišspręsti. Paprastai maži terminalai vartotojams kainuoja brangiai, juolab, kad įvertinus padėtį arabų pasaulyje, kyla daug klausimų dėl suskystintų dujų pristatymo.

Nepamirškime, jog Lietuva atsisakė dalyvauti statant regioninį suskystintų dujų terminalą Latvijoje, pasirinkdama statyti mažą terminalą Klaipėdoje. Mano nuomone, tai yra klaidingas žingsnis.

Mes turėtume pasimokyti iš latvių, kurie regioninei jungčiai „Swedlink“ iš ES išsireikalavo trečdalio projekto vertės lėšų – 160 milijonų litų. Šiomis lėšomis kaimynė stiprina savo vidaus tinklus. Manyčiau, kad ir Lietuva galėjo prašyti trečdalio projekto finansavimo lėšų, siekdama sustiprinti dujų tinklus Lietuvoje.

Nerimą kelia ir valdančiųjų pozicijos privataus ir viešo kapitalo bendradarbiavimo atžvilgiu. Jei ne konservatorių veiksmai, dujų terminalą Lietuva turėtų jau šiandien ir tai nebūtų kainavę vartotojams. Keistai atrodo ir Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija.

Atskirti šilumos tiekimo paslaugas nuo daugiabučius aptarnaujančių įmonių galbūt yra prasminga didžiuosiuose miestuose, bet Vilnius ar Kaunas dar nėra visa Lietuva. Yra savivaldybių, kuriose šilumos tiekimas ir punktų reguliavimas priklauso savivaldybėms, kai kur žmonės patenkinti šilumos kaina. Tai ar verta suvienodinti pagal vieną kurpalių? Gal, įvykdžius tokį atskyrimą, šiluma ir atpigtų keliais centais, tačiau šilumos kainoje liūto dalį – net 70 proc. sudaro dujos arba mazutas, ir tik nedidelę dalį sudaro Prezidentės minėtos paslaugos. Be to, dideli šilumos nuostoliai patiriami per kiaurus daugiabučius. Taigi priėmus pakeitimus, didelių kainų pokyčių nesulauktume.

Mažose savivaldybėse reikėtų panaudoti ES paramos lėšas ir, pasitelkiant Lietuvos mokslininkus, pereiti prie biomasės deginimo, o Premjerui derėtis dėl kuo mažesnės dujų kainos Lietuvai. A.Sekmokas turėtų informuoti visuomenę, pateikti konkrečius skaičius, kiek kainuos vartotojams dujų terminalo statyba, kad nuskurdintų Lietuvos gyventojų pečių neužgultų dar didesnė mokesčių našta.

Šiandien paskelbėme paramą Italijos ir viso pasaulio moterims kovoje prieš Italijos premjero S.Berlusconi moteris žeminančią politiką.

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos (LSDMS) vardu pritariame Italijos moterų protesto akcijoms ir demonstracijoms prieš Italijos premjero Silvio Berlusconi pastarojo meto sekso skandalus ir bendrai prieš požiūrį į moteris šalyje.

Mes esame prieš tokį nepagarbų požiūrį į moteris, todėl solidarizuojamės su Italijos ir viso pasaulio moterimis, reiškiančiomis protestą prieš tokią politiką. S.Berlusconi ir jo šalininkai ciniškai ir veidmainiškai pasisako apie šeimos vertybes, nors tuo pačiu metu pamina moterų teises, žiūrėdami pro pirštus į kuriamus haremus, kuriuose, deja, dalyvauja ir išeivės iš Lietuvos.

S.Berlusconi šalinininkų veidmainiška politika akivaizdi ir tarptautinių organizacijų veikoje, kai jie vieningai blokuoja bet kokį moterų teises ginantį pažangesnį dokumentą (dėl abortų ar ginantį moterų reprodukcines teises).

Tūkstančiai Italijos moterų sekmadienį dalyvavo demonstracijose ir protestavo prieš premjero S.Berlusconi moteris žeminančią politiką, jo pasisakymus ir komentarus. Manifeste „Jei ne dabar, tai kada?“ smerkiamas „nepadorus, nuolat kartojamas moterų, kaip akivaizdaus seksualinių mainų objekto vaizdavimas“ laikraščiuose, reklamose ir televizijoje. Vos per savaitę šį manifestą pasirašė daugiau kaip 50 tūkst. moterų.

Iš kairės - LSDP Londono skyriaus vadovas Valdas Lukoševičius. Dešinėje - "Londono žinių" leidėjas Virginijus Kacinkevičius

Ką tik grįžau iš Londono, kur bendravau su ten gyvenančiais išeiviais iš Lietuvos.

Vienas iš svarbiausių išeivių siūlymų – apygardos Londone steigimas. Manoma, kad Londone ir jo priemiesčiuose gyvena iki 20-30 tūkst. mūsų tautiečių. Jie norėtų atlikti savo pilietinę pareigą ir balsuoti rinkimuose į LR Seimą ir Europos Parlamentą. Nesenai Londone lankęsis Premjeras A.Kubilius, išgirdęs tokius emigrantų siūlymus, nieko konkretaus nežadėjo. Ir suprantama, konservatoriai negautų išeivių balsų, nes jų valdymo laikotarpiu nedarbas Lietuvoje pasiekė neregėtas aukštumas, o emigracijos mastai ženkliai išaugo.

Taip pat džiaugiuosi susitikusi su lietuviško laikraščio leidėju. Londone leidžiami trys laikraščiai lietuvių kalba. Teko susitikti su “Londono žinių” leidėju bei redaktoriumi. Laikraštis storas, jame daug naudingos informacijos išeiviams. Susitikime taip pat dalyvavo Socialdemokratų partijos Londono grupės pirmininkas, kuris papaskojo, kaip sekasi Londono socialdemokratų skyriui.

Tenka apgailestauti, kad konservatorių valdoma Lietuva, deja, nesugeba įgyvendinti nė vieno didesnio infrastruktūrinio projekto, kuris būtų svarbus visai visuomenei. Jeigu „didieji Lietuvos energetinės nepriklausomybės šaukliai“ konservatoriai nebūtų sustabdę Gedimino Kirkilo Vyriausybės inicijuoto suskystintų dujų terminalo projekto, šiandien gyventojams nekeltų šiurpo sąskaitos už šildymą, nes šilumos kainoje gamtinės dujos sudaro 70 procentų visos šilumos kainos.

Esu įsitikinusi, jeigu konservatoriai būtų „protingi dešinieji“, tai jau šiandien arba netolimoje ateityje būtų kerpama suskystintų dujų terminalo atidarymo juostelė, o premjerui A.Kubiliui nereikėtų kaip vaikų darželio auklėtiniui lėkti į Europos Komisiją ir skųsti „Lietuvos dujų“ dėl trečiojo liberalizacijos paketo įgyvendinimo.

Manau, kad patys konservatoriai savo rankomis sužlugdė šį projektą, todėl šiandien turime apgailėtiną situaciją, kai toliau galimybių studijos nenueita nė per žingsnį.

Kyla pagrįstos abejonės, kad konservatorių mušimasis į krūtinę ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekių deklaravimas nėra nuoširdus. Pagal tai, kaip jie elgiasi, akivaizdu, kad jie labiau panašūs į Lietuvos energetinės nepriklausomybės priešu. Jei būtume atidarę gamtinių dujų terminalą, gamtines dujas jau galėjome gauti už gerokai mažesnę kainą, nes antrojo tiekėjo atsiradimas rinkoje būtų sukėlęs konkurenciją, o derybose su „Gazprom“ Lietuva būtų kur kas patogesnėse derybinėse pozicijose.

O gal konservatoriams yra naudinga tokia situacija, kuri darosi vis labiau palanki konservatoriams palankiems elektros energijos importuotojams?