Politikos virtuvė

Iš pranešimo spaudai:

Energinio efektyvumo didinimo darbo grupė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai pristatė galimą daugiabučių renovacijos modelį. Seimo narė, darbo grupės atstovė Birutė Vėsaitė pristatydama galimą modelį tikino, jog jis pasiteisintų, dėl to būtų sutaupyta šilumos energijos, bei sumažėtų sąskaitos už šildymą.

„Tam reikia sprendimų visumos – atsakingo sistemų eksploatavimo, pastatų šiluminių savybių gerinimo ir taupaus išteklių vartojimo. Dabartinės Vyriausybės renovacijos sistema neveikia, todėl mūsų darbo grupė, kuriai priklauso ir žymūs šalies energetikos specialistai, siūlo kitą galimą daugiabučių renovacijos modelį“, – sako LSDP frakcijos narė B.Vėsaitė.

Pasak parlamentarės, norint iš esmės sumažinti Lietuvos gyventojų išlaidas už šildymą, būtina įgyvendinti du pagrindinius projektus. Tai – šilumos ūkio pertvarka užtikrinant jo efektyvumą bei ekonomiškumą ir efektyvių energiją taupančių priemonių įgyvendinimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, užtikrinant šilumos apskaitą kiekviename būste: šildymui, cirkuliacijai, karšto vandens ruošimui.

Siūlomas savivaldybės modelis būtų įgyvendinamas atskirais etapais. Pasak politikės, Energinio efektyvumo didinimo programos bei jos įgyvendinimui planuojamos priemonės būtų rengiamos savivaldybės iniciatyva. Programos rengimo metu atrenkami neefektyviai energiją vartojantys pastatai. Projektų įgyvendinimas galėtų būti vykdomas neefektyviai energiją vartojančių namų grupėmis arba atskirais miestų kvartalais

„Rangos darbų pirkimais, jų įgyvendinimo kokybe bei būsimais rezultatais rūpintųsi savivaldybė – jos paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius. Investicijų projektų įgyvendinimui reikalingomis lėšomis tai pat rūpintųsi savivaldybės paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius, o ne būsto savininkai, kaip įprasta“.

Darbo grupė pateikė kelis galimus renovacijos programos finansavimo šaltinius.

„JESSICA fondas, kuriame yra 700 mln. litų. Valstybės biudžeto lėšos, Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos, nuosavos savivaldybių lėšos, tačiau dauguma savivaldybių šiandien prasiskolinusios, tad didžioji dalis jų neturėtų kaip prisidėti. Įmonių ir gyventojų lėšos komercinių bankų skolintos lėšos. Projektai gali būti įgyvendinami viešosios ir privačios partnerystės pagrindais“, – teigia parlamentarė.

Jau beveik metus susitinku su daugiabučių gyventojais Kaune, prie jų namų, ir reikia pasakyti, kad gyvenimas juose tampa prabanga. Ne, ne pagal komfortą, bet pagal kainas. Šiemet šildymo kainos sumušė visų laikų, po nepriklausomybės atkūrimo, rekordus.

Bendrijos moka mažiau

Retame daugiabutyje yra bendrija, gyventojai neorganizuoti, nevieningi, pasimetę, nežino savo teisių, nes valdančiųjų palikti likimo valiai. Didžiąją daugiabučių namų dalį prižiūri administratoriai, kurie samdo įmones smulkaus remonto darbams. Administratoriai atlieka priežiūros darbus, tačiau chroniškai vengia gyventojų kontrolės. Nors namų administravimo įstatuose deklaruojama administratorių atskaitomybė gyventojams, bet šiems nerodomos sąskaitos, nepaaiškinama, už kokią sumą ir kokios paslaugos suteiktos. O kainos išties įspūdingos, kartais peržengiančios sveiko proto ribas. Beje, gyventojai, susibūrę į bendrijas, už analogiškus darbus moka gerokai mažiau.

Kita problema – mokestis už buitines atliekas. Žmonės piktinasi, kad jiems skaičiuojamas mokestis nuo buto ploto. Gyventojai labai prašė keisti įstatymą, kad būtų leista pasirinkti, kaip mokėti už šiukšles – nuo ploto ar gyventojų skaičiaus bute. Džiaugiuosi, kad kolegos Seimo nariai sugebėjo išgirsti daugiabučių prašymus ir suteikė pasirinkimo galimybę. Bet dabar sulaukėme Prezidentės sprendimo. Vadovė vetavo šį įstatymo projektą. Todėl teks jį koreguoti, bet sieksime, kad būtų atsižvelgta į daugiabučių gyventojų interesus.

Būtinas šiluminės sistemos balansavimas

Prasta situacija ir daugiabučių renovacijos srityje. Norint sumažinti sąskaitas už šildymą, reikia pradėti nuo namų šiluminių sistemų balansavimo. Lietuvoje daugiabučiai statyti prieš 20-30 metų. Per tokį ilgą laiką vamzdžiai ir kranai yra užkalkėję, cirkuliaciniai siurbliai arba neveikia, arba veikia prastai. Neretai gyventojai pasistato papildomų radiatorių ar įsirengia šildomas grindis, kitaip tariant, apvaginėja daugiabučio bendraturčius. O juk šilumos sąskaitos dydis priklauso nuo bendros namo suvartotos šilumos kiekio. Namo šiluminės sistemos balansavimas nėra labai brangus, tačiau duotų labai didelį efektą. Gyventojų sąskaitos sumažėtų 100-150 litų per mėnesį. Be to, visi namo butai būtų vienodai šilti. Naujesnės statybos namuose šios procedūros pakaktų, nereikėtų ir šiltinimo darbų.  Norint taupyti šilumą, gyventojams reikėtų įsirengti individualius šildymo skaitiklius. Žmonės sako, jog gaunantieji socialines kompensacijas už šildymą nėra suinteresuoti taupyti, dažnai reikalauja aukštesnės temperatūros, laiko atidarytus langus. Individuali šilumos apskaita visus namo gyventojus drausmintų vienodai.

Kovoti prieš nesąžiningus kaimynus padėtų ir baudų didinimas už šilumos vagystę iš bendraturčių daugiabutyje. Todėl rengiu administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Beje, reikėtų palengvinti bendrijos pirmininko ar namo įgaliotinio patekimą į butą, siekiant identifikuoti šilumos vagis, nes dabar ši procedūra – neįmanoma misija.

Nieko nedaryti – nusikaltimas

Andriaus Kubiliaus Vyriausybės daugiabučių renovavimo programa sužlugo. Iš dešimties tūkst. programoje numatytų renovuoti namų, atnaujinti tik du. Jei žmogus sumoka daugiau nei 10 proc. nuo savų pajamų už šildymą, reiškia jis kenčia energetinį skurdą. Mūsų šalies gyventojų išlaidos už šildymą neretai viršija jų mėnesio pajamas. Taigi laukti ir nieko nedaryti yra nusikaltimas.