Politikos virtuvė

Žinoma, smagu į Vilniuje vykusį Moterų lyderių forumą pasikviestį ponią Clinton. Tačiau būtų dar smagiau, jei politikų pašnekesius (pozuojant fotografams) apie lyčių lygybę sektų konkretūs veiksmai, kuriais toji lygybė būtų įtvirtinta. (Džojos Gundos Barysaitės foto)

Perskaičiusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovės Rūtos Vainienės straipsnį „Europos Parlamentas nusirito iki „kvotinių moterų“, negaliu nuslėpti savo nuostabos ir pasipiktinimo keistai nepagarbiu moters požiūriu į moteris. Straipsnyje aštriai kritikuojamas Europos Parlamento (EP) sprendimas dėl moterų kvotų stambių įmonių valdybose, nors tokį kelią renkasi daugelis Europos šalių.

Pasaulis jau pasimokė iš krizės ir padarė išvadas, tačiau ponia R.Vainienė ir jos LLRI šaukliai, deja, ne. Apskritai neoliberalai bent dešimtmečiui turėtų atgailauti dėl pasaulį ištikusios krizės, kurią sukėlė laisvoji rinka ir neoliberali politika, nuskurdinusi milijonus pasaulio žmonių, atėmusi pinigus iš kūdikių ir pensininkų, palikusi be darbo šimtus tūkstančių jaunų ir vyresnio amžiaus darbuotojų, o kai ką net privertusi atsisveikinti su šiuo pasauliu.

Vyriausybės paliko bankų įkaitėmis. Pati krizė dar nesibaigė, o tik pakeitė savo kailį. Pasaulis dar ilgai laižysis neoliberaliosios politikos padarytas žaizdas. Jei neoliberalai to ir siekė, tai jiems puikiai pavyko.

O dabar apie „kvotines moteris“.

R.Vainienė samprotauja, kad moterys įmonių valdybose mažins verslo efektyvumą, nes neva joms trūksta valios ir ryžto priimant sprendimus. Ar tikrai? Esu tikra, kad yra priešingai: būtent dėl moterų valios ir ryžto ir reikia moterų valdybose.

Taip, moterys iš tiesų mažiau linkusios rizikuoti, tačiau ar ne dėl pernelyg rizikingų vaikinų iš bankų valdybų, investicinių fondų sprendimų mes raškome karčius ekonominės krizės vaisius? Jeigu bankų valdybose, fonduose moterų būtų daugiau, būtų priimti atsakingesni sprendimai – pasaulis tą jau suprato, todėl ir EP, ir Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija bei Europos tarybos parlamentinė asamblėja atsigręžė į moteris. Tai sveikiau ekonomikai ir saugiau visuomenei.

97 proc. Europos Sąjungos listinguojamų įmonių valdybų pirmininkų yra vyrai, net 88 proc. valdybų narių irgi sudaro vyrai. Moterų atstovavimas kasmet didėja, tačiau labai lėtai – tik puse proc. per metus. Jei progresas vyks tik tokiu tempu, prireiks mažiausiai penkiasdešimties metų,  kol korporacijų valdybose bus pasiektas 40 proc. moterų atstovavimas.

Be to, privačiajame sektoriuje moterys skiriamos į mažiau atsakingus postus, vadovauja komunikacijos ar personalo departamentams. Reprezentatyvūs tyrimai parodė, kad įmonės, kurių valdybose yra daugiau moterų, dirba daug produktyviau, efektyviau ir pelningiau. Britų konservatoriai, vadovaujami D. Camerono, tai jau suprato, ir Vyriausybė parengė planą įmonėms, kaip savanoriškai pasiekti moterų atstovavimo vadyboje. Jei tai nebus padaryta savanoriškai, priemonės bus įtvirtintos įstatymu. Britų konservatorių tikrai neapkaltinsi, jog jie siekia moterų ir vyrų lygybės, jie siekia šio tikslo ekonominio efektyvumo vardan.

Visi norime gyventi kaip Suomijoje, tačiau suomiams net neprireikė įstatymo feminizuojant valdybas. Jų privačių įmonių valdymo kodeksas reikalauja, kad valdybose būtų atstovaujama abiems lytims.

Norvegija daugiau negu prieš dešimtmetį priėmė įstatymą, reikalaujantį, jog valstybinių ir kai kurių privačių listinguojamų įmonių valdybose būtų 40 proc. kvotos slenkstis. Nesilaikantiems įstatymo yra numatytos griežtos sankcijos. Nepaisant kontraversiško įstatymo vertinimo, jį parėmė kelios politinės partijos, ir bendras vertinimas tapo labai pozityvus. Nuo 2003 iki 2010 metų moterų dalyvavimas valstybinėse ir listinguojamų įmonių valdybose išaugo nuo 7 iki 40 proc. Buvo sukurta moterų atitinkamos kvalifikacijos valdyboms CV  duomenų bazė.

2011 m. sausį Prancūzija taip pat priėmė įstatymą dėl moterų kvotų įmonių valdybose. Įstatyme numatytos dvi stadijos. Pirmajame etape moterų kvota – 20 proc., o per šešerius metus kvota turėtų pasiekti 40 proc. Panašių siekių turi Ispanija, Švedija, Danija, Belgija. Nepriklausomai nuo šalyje galiojančių įstatymų kai kurios didžiosios korporacijos, kaip Vokietijos telekomas, Vokietijos paštas, Olandijos KPN, Siemens ir kitos korporacijos savanoriškai priėmė įsipareigojimus pasiekti 30 proc. kvotą valdybose. Ir tai nestebina, nes iš penkių sprendimų, ką pirkti, keturis priima moteris. Štai jums ir ekonominė logika, ponia R.Vainiene.

Aš taip pat esu įregistravusi analogiškas lygių galimybių įstatymo pataisas. Tikiuosi, kad konservatorių Vyriausybė, sekdama kitų užsienio šalių konservatorių pavyzdžiu, joms pritars, nes neužtenka surengti Moterų lyderių forumą, pasikviesti JAV valstybės sekretorę H.Clinton ir gražiai pakalbėti apie moterų lygybę. Derėtų nuveikti ką nors konkretaus.