Politikos virtuvė

Man regis, žmonės jau pavargo nuo šios Vyriausybės ir jos veiksmų. Lietuva tapo pačia brangiausia šalimi Europos Sąjungoje su pačiais mažiausiais atlyginimais. Tai rodo, kad konservatorių politika nebuvo nei išmani, naujoviška ir neatnešė kokių nors teigiamų permainų.  O jei kai kur tų permainų ir įvyko, tai tik į blogąją pusę ir jas po rinkimų suformuotai valdžiai teks rimtai taisyti.

Ne atpigo, o pabrango

Su nauja programa į rinkimus einantys socialdemokratai tai,  ką pradėjo daryti konservatoriai su savo koalicijos partneriais, tikrai neketina visko  tęsti ir kartoti jų klaidų. Kad ir pavyzdžiui, tokios drastiško darbo santykių liberalizavimo, kuris dirbančiuosius greitai gali paversti kone darbdavio vergais.

Turime daug klausimų ir abejonių dėl atominės elektrinės statybos, šilumos ūkio pertvarkos. Žmonės su siaubu laukia naujojo šildymo sezono. Prieš kurį laiką energetikos ministras Arvydas Sekmokas viešai tikino tautą, kad dujos šią žiemą atpigs, o išėjo priešingai – kai kas už jas šią žiemą mokės net ketvirtadaliu brangiau. Kas tai – nesiorientavimas situacijoje, ar paprasčiausiais žmonių apgaudinėjimas? Todėl, manau, naujasis Seimas pirmiausia turės imtis tų darbų, kurie žmonėms šiuo metu yra svarbiausi ir aktualiausi,  ir pamiršti nuo arenos nuėjusios Vyriausybės tuščius pažadus.

Chaosas šilumos ūkyje

Neseniai Seime svarstėme Rudens sesijos darbų programą. Joje yra įrašytas Šilumos ūkio įstatymas, kurio labai laukia žmonės. Anksčiau priimtos pataisos jį labai sujaukė, tarp Dangaus ir Žemės atsidūrė šilumos punktai, daug neaiškumų dėl karšto vandens ruošimo, o šaltasis metų laikas nenumaldomai artėja. Deja, paties įstatymo projekto iki šiol nematėme, ir sunku pasakyti, ar jis dar labiau nesutrikdys visą šilumos ūkį.

Dar vienas svarbus klausimas, kuris vis labiau jaudina žmones: kada bus grąžintos nusavintos pensijos, kitaip tariant, kompensuota per krizę sumažinta jos dalis? Visą kadenciją vilkinę šios problemos sprendimą, konservatoriai, atrodo, neskuba ir dabar. Tikriausiai bus bandoma šį, milijardo litų reikalaujantį sprendimą, tarsi karštą bulvę, permesti naujai Seimo daugumai ir jos Vyriausybei. Socialdemokratai tikrai pajėgūs dirbti be kokios nors koalicijos – jie turi ir kvalifikuotų specialistų, ir patirties, ir žinių. Tačiau reikia laimėti rinkimus ir čia daug kas priklausys nuo rinkėjų.

Renovavo vos du namus

Rinkėjai manęs dažnai klausia, o kaip jūs, socialdemokratai, apginsite gyventojus nuo tų baisių šildymo kainų, ką darysite su energetika, ketinama statyti atomine elektrine. Gal pagaliau sudarysite sąlygas plačiau naudoti pigesnį negu dujos biokurą, pasikinkyti saulės ir vėjo energiją?

Visas pasaulis jau kuris laikas pasuko žaliosios energetikos link, tik mes dėl neišmanios savo Vyriausybės vis tūpčiojame vietoje, todėl socialdemokratai yra tvirtai pasiryžę keisti energetikos politiką.

Žmones, ypač gyvenančius daugiabučiuose namuose, dabar labiausiai jaudina šilumos kainos. Net būdami opozicijoje mes nesėdėjime sudėję rankas, o pasitelkę geriausius Lietuvos ir užsienio ekspertus, parengėme naują namų renovavimo programą. Ją įgyvendinant gyventojams nereikės eiti į bankus ir ten užstatinėti savo nekilnojamąjį turtą, kad gautų paskolą namui atnaujinti. Visą atsakomybę prisiims savivaldybė, jos paskirtas administratorius. Gyventojams renovacija nekels jokių didesnių rūpesčių. Jie gaus dvi sąskaitas – vieną už komunalines paslaugas, kitą – už investicijas į renovavimo darbus. Bet abi jas sudėjus, mokėjimo suma jokiu būdu negalės būti didesnė negu dabar, o tik mažesnė, nes renovuotam namui reikės mažiau šilumos energijos, sumažės tam reikalingos išlaidos. Žmonės gyvens patogiau, šilčiau, padidės jų būstų vertė ir tai jie galės pasiekti nieko neprarasdami ir niekuo nerizikuodami

Niekaip nesuprantame, kodėl to, matydama, kad dabartinė renovacijos programa žlunga, yra visiškai nepopuliari,  nedarė dabartiniai valdantieji. Juk pagal šios Vyriausybės nustatytą tvarką per jos kadenciją renovuoti vos du namai, o dabar iš Europos Sąjungos Jesicos fondo tam skirtus pinigus ketinama panaudoti pirkti tris sraigtasparnius. Bet aš vis dėlto tikiuosi, kad nueinančiai Vyriausybei užteks sveiko proto nešvaistyti renovacijai skirtų pinigų orlaiviams įsigyti.

Ar būtinai galva daužant į sieną?

Kita energetikos kryptis – biokuras. Plėsdami jo panaudojimą atpiginsime ir šilumą, ir sumažinsime kapitalo išvežimą į užsienį. Tuo pat metu bus galima sukurti ir daugiau darbo vietų, sumažinti nedarbą ir emigraciją. Tai tarsi nepralošiamas žaidimas, ir aš nežinau, kodėl iki šiol šioje srityje nieko nebuvo daroma, o svaičiojama apie vos ne apie Marso užkariavimą ar Mėnulio apgyvendinimą, naujos atominės elektrinės ir dujų terminalo statybą. Taip, dujų terminalas mums labai praverstų kokios nors nelaimės ar didelio dujų tiekimo sutrikimo atveju.

Tačiau dabartinė valdančioji dauguma jo statybą įstatymu įkalkuliavo į dujų kainą. O ką tai reiškia, nesunku suprasti – už dujas mokėsime dar brangiau. Šį Vyriausybė, atrodo, yra užsibrėžusi viską daryti taip, kad energetikos ištekliai mūsų žmonėms kainuotų kuo brangiausiai. Pasižiūrėkime į savo kaimynus – latvius ir estus. Jie elgiasi kur kas pragmatiškiau. Mūsų valdantieji galvoja ne apie tai, kaip dabar gyvensime, o apie tolimą ateitį, apie mistinę energetinę nepriklausomybę. Tokių valstybių pasaulyje nėra. Visur energetinės sistemos yra su kažkuo sujungtos. Lietuva šiuo metu yra sujungta su Rusija, dabar bandoma jungtis su Vakarais. Bet viskas daroma tarsi galva daužant sieną, o juk galima tą patį daryti civilizuotai, derantis, o ne drastiškai veiksmais.

Pažadais sotus nebūsi

Į rinkimus einančios partijos dabar žada daugybę nerealių dalykų, taip tikėdamosi patraukti į savo pusę kuo daugiau rinkėjų. Rinkimai praeis, o neprotingi pažadai taip ir liks pažadais. Tad ar ne geriau žadėti tai, ką tikrai gali įvykdyti. Mūsų programoje numatyta padidinti minimalią algą iki 1000 litų, nes dabartinės Vyriausybės vienašališka 50 litų “dovanėlė“  žmonėms praktiškai nieko nereiškia. Turėtų didėti ir vidutinė alga, nes, jei viskas liks po senovei, jauni, kvalifikuoti žmonės ir toliau krausis lagaminus ir išvyks ieškoti geresnio gyvenimo į užsienį.

Esu kalbėjusi ne su vienu emigrantu, daugelis norėtų grįžti į Tėvynę, bet baiminasi, kad čia neras darbo, nesugebės išlaikyti šeimos. Todėl mes savo programoje esame pasiryžę grąžinti šiuos žmones į Lietuvą, išvengti naujos emigracijos bangos. O tai įmanoma padaryti tik mažinant nedarbą, komunalinius mokesčius, didinant paramą vaikus auginančioms šeimoms, keliant atlyginimus, sudarant žmonėms normalias gyvenimo sąlygas. Lyg ir aišku, tik kodėl to nedarė dabartinė valdančioji dauguma?

Tokia logika remiasi nueinanti konservatorių Vyriausybė ir jiems pavaldi Energetikos Ministerija. Žmonės, gyvenantys didžiųjų miestų daugiabučiuose su nerimu ir baime laukia naujojo šildymo sezono, kuris gresia dar didesnėmis kainomis, nors gyventojai iki šiol įsiskolinę daugiau nei šimtą milijonų už praėjusių metų šilumą. Nepaisant Sekmoko ir Kubiliaus pažadų visus 4 metus kainos tik augo, praėjusiais metais jos pasiekė sveiko proto ribą, kai net visos pensijos neužteko padengti komunalines paslaugas. Ateinantis sezonas žada būti dar skausmingesnis. Galimybė sumažinti kainą yra, tačiau nueinanti Vyriausybė elgiasi taip, lyg norėtų šalies piliečius dar labiau nubausti arba jai tikrai stinga sveiko proto.

Stabiliam elektros sistemos darbui užtikrinti Lietuvos elektrinėje pakanka gaminti mažiau nei pusę elektros energijos, nei planuoja Energetikos ministerija, kitą dalį jos gaminant termofikacinėse elektrinėse kogeneraciniu režimu, ypatingai tose, kurios perėjusios prie biokuro. Taip būtų sutaupomos didžiulės elektros ir šilumos vartotojų išlaidos. Beveik 100 milijonų litų, kuriuos vartotojai sumokėtų už gamtines dujas, nes Lietuvos elektrinės blokai ir yra kūrenami tik gamtinėmis dujomis, nebūtų išvežti iš Lietuvos ir tarnautų mūsų šalies ekonomikai, o gyventojai mažiau mokėtų už šilumą.

Tačiau naujasis Energetikos ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektas skelbia, kad ir 2013 metais didžiausias remtinos elektros energijos kiekis bus gaminamas Lietuvos elektrinėje, o termofikacinės elektrinės, dirbančios kogeneraciniu režimu, dirbs tik puse savo pajėgumų.  Elektrėnuose šiuo metu nėra galimybės gaminti pigesnės elektros energijos. Tačiau tiesa paaiškės tik metų pabaigoje, kuomet Kainų komisija tvirtins naują elektros energijos kainą, kuri, kaip prognozuojama, bus gerokai aukštesnė. Bet nueinančiai Vyriausybei tai nė motais. Po jų – nors ir tvanas. Už savo klaidas bus galima kaltinti jau kitos Vyriausybės narius. Taip pat, kaip ir dėl renovacijos, nepajudinus nei piršto, po savęs palikti išdegintą žemę, ištaškant renovacijai skirtus pinigus, šiuo metu tikrai nebūtinų sraigtasparnių pirkimui.

Prieš kelias savaites mūsų žiniasklaidoje šmėstelėjo pranešimai, kad potvyniai ir taifūnai Filipinuose nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių. Tarp aukų daugiausia – moterys ir vaikai.  Drauge su Eruopos parlamentarų forumo (EPF) delegacija man teko lankytis šios šalies sostinėje Maniloje. Čia gali suvokti, ką reiškia gyventi už 1 dolerį per dieną, ir ką reiškia žodis skurdas. Klaikesnių gyvenimo sąlygų man neteko matyti, nors su EPF delegacija buvau ne vienoje skurdo ir gamtinių stichijų niokojamoje šalyje. Dešimtys tūkstančių žmonių čia gyvena lūšnynuose po tiltais, upių pakrantėse. Kadangi potvyniai čia tapo reguliariu reiškiniu, lūšnos yra pastatytos ant polių, sujungtų palaikiais tilteliais. Aplankėme dešimtis būstų.

Būsto grindys – cementinės, nes čia dažnas svečias būna lietus ir upės vanduo, stogas – skardos ir kartono lakštai, o sienos – iš plastikinės plėvelės atliekų. Norėdamas nepaslysti ant slidžių polių, aš neatsargiai pasirėmiau į taip vadinamą sieną ir su ja vos nenugarmėjau žemyn į žiojėjančią kloaką. Aplinkui tvyro smarvė, riogso šiukšlių kalnai, o žmonės savo gamtinius reikalus tvarko tiesiai į upę, kurioje beje ir prausiasi. Drauge su žmonėmis gyvena ir šuneliai, aplink lesioja nupiepę viščiukai. Kiekviename iš tų urvų ropoja bent po kelis kūdikius, o šeimose yra nuo 3 iki 16 vaikų. Vyrai naktimis dirba krovikais uoste arba padeda žvejams traukti tinklus, todėl čia miegama pakaitomis. Patikėkite, ES gyvuliai, ir tie, saugomi gyvūnų gerovės direktyvos gyvena geresnėse sąlygose nei šie nelaimingi žmonės. O gyvena jie čia jau ne vienerius metus, taip pat ir evakuacijos centruose bei rūkstančiuose kalnuose, kurie yra ne kas kita, kaip Manilos šiukšlynai. Čia braidėme iki kelių purve, matėme šimtus vaikų, kurie, užuot sėdėję mokyklos suole, kapstėsi šiukšlių krūvose ir rūšiavo atliekas, taip užsidirbdami saujelei ryžių ir paremdami savo gausias šeimas.

Kaip gi šie vargšai žmonės atsidūrė tokiose pasibaisėtinose sąlygose. Filipinuose gyventojų skaičius per du dešimtmečius padidėjo daugiau nei trečdaliu ir toliau spėriai auga. Salose kertami miškai, nualinta žemė nebeišgali išmaitinti vis didėjančios populiacijos. Klimato kaitos pokyčiai čia jaučiami daug stipriau nei kur kitur, nes Filipinai – tai salos, kurias dėl tirpstančių Arkties ledynų vis labiau užlieja vandenynas. Kaimiečiai, genami bado traukia į sostinę, tikėdamiesi gauti darbą, o ten jų niekas su pyragais nelaukia.

Filipinai – katalikiška šalis. Bažnyčia griežtai pasisako prieš bet kokį gyventojų skaičiaus reguliavimą ir kontraceptines priemones. Reprodukcinės sveikatos įstatymas, kuriame numatytos lėšos nemokamai gyventojams dalinti apsaugos priemones ir įgyvendinti lytinį švietimą, svarstomas jau daugiau nei 12 metų. Vyskupų konferencija, telkdama savo šalininkus, formuodama visuomenės nuomonė prieš tuos politikus Kongrese ir Senate, kurie yra progresyvūs ir pasisako už įstatymą, ragina rinkėjus už juos nebalsuoti (kaip tai panašu į tai, kas vyksta Lietuvoje). Politikai, bijodami būti neperrinktais, pasiduoda. Nepaisant to, kad motinų ir kūdikių mirtingumas Filipinuose yra vienas didžiausių pasaulyje, kad greitai plinta ŽIV/AIDS, auga nepilnamečių gimdyvių skaičius, o aplink bažnyčias ir gatvėse būriais slankioja alkani ir elgetaujantys vaikai, politikams dešimtmetį neužteko ryžto tarnauti visuomenės interesui. Tiesa, atsirado viltis, kad šis įstatymas bus netrukus priimtas, nes šalies prezidentas bei Kongreso spikeris palaiko įstatymą. Mūsų delegacija susitiko su grupe kongresmenų, dirbančių prie įstatymo, dalyvavo debatuose, buvome pristatyti plenariniame Kongreso posėdyje. Negaliu atsistebėti, o tai paaiškėjo iš debatų, kaip katalikų vyskupai manipuliuoja tamsiais, neišsilavinusiais ganomaisiais, teigdami, kad kontraceptinės priemonės užmuša kūdikius motinos įsčiose, kad jas naudojant gimsta vaikai su širdies ydomis, kad apsaugos priemonės labai brangiai atsieis šalies biudžetui ir tuo pasinaudos farmacijos kompanijos. Nors jiems yra žinomi faktai, kad Vatikanas, turėdamas akcijų farmacinėse kompanijose, gaminančiose kontraceptikus, taip pat pelnosi iš jų pardavimo.

Politikai suvokia, kad dėl neriboto gyventojų skaičiaus augimo Filipinai, prieš dešimtmetį buvę Pietryčių Azijos ekonomikos lyderiu, tapo autsaideriu. Šią šalį pralenkė Vietnamas, Korėja, netgi Tailandas, kurie turi palankų gyventojų plėtros įstatymą. Nors Filipinų BVP augimas yra aukštas – jis siekia 5,8 %, vystymosi vaisiai nepasiekia šalies skurdžiausių gyventojų. 80% šalies turto valdo 20% gyventojų. Todėl Reprodukcinės sveikatos įstatymas yra socialinio teisingumo klausimas, nemokamoms reguliavimo priemonėms užtenka finansinių resursų ir šalies viduje. Tai yra ir klimato kaitos klausimas, nes tiek žmonių paprasčiausiai neišsitenka mažoje teritorijoje, ją semia vandenynas, patankėjo gamtinių kataklizmų dažnis, nuo kurių labiausiai kenčia patys skurdžiausi šalies gyventojai. Vaikai netelpa į mokyklas, o Manilos gatvėse viešpatauja tikras pragaras ir chaosas dėl išmetamų dujų ir siaubingų kamščių, prieš kuriuos Vilniaus transporto kamščiai yra mažas nepatogumas, o meras Zuokas su savo vicemerais yra miestų planavimo genijų komanda.

Apie šias problemas ir galimus sprendimo būdus, mūsų delegacija kalbėjo spaudos konferencijoje, kurią plačiai nušvietė šalies žiniasklaida. Ji taip pat pasakojo apie mūsų susitikimą su senatoriais ir delegacijos pristatymą Senate, kur mes buvome įvardinti, sąmoningai ar ne, kaip žindymo krūtimi palaikymo entuziastai. Delegacijos narys, parlamentaras iš Portugalijos, kuris yra praktikuojantis katalikas, o Portugalija yra grynai katalikiška šalis, pažadėjo kreiptis į Vatikaną laišku, prašydamas sumažinti Filipinų Vyskupų konferencijos pasipriešinimą Reprodukcinės sveikatos įstatymui, juo labiau, kad įstatyme nėra nei žodžio apie aborto legalizavimą. Abortas yra absoliučiai uždraustas Filipinuose, nepaisant to, kad nėštumas ar gimdymas kelia grėsmę moters gyvybei, ar moteris tapo nėščia dėl išprievartavimo.

Iš šio delegacijos vizito aš padariau kelias išvadas:

• Mano dideliai nuostabai, kitų ES šalių parlamentarai konservatoriai bei krikščionys demokratai yra daug pažangiau mąstantys nei lietuviški. Delegacijoje iš 5 parlamentarų, 3 atstovavo dešiniesiems politikams – konservatorė iš Didžiosios Britanijos, Europos liaudies partijos atstovė Europos parlamente iš Kipro, bei simpatiškas praktikuojantis katalikas iš Portugalijos, kurį bemat įsimylėdavo filipinietės – visi jie buvo progresyvūs politikai reprodukcinės sveikatos atžvilgiu.
• Parlamentarai neturi būti prisitaikėliai, jei sprendžiami tie klausimai, kurie yra naudingi didžiajai visuomenės daliai ir pasaulio bendruomenės daliai. Parlamentuose prisitaikėliams ir bailiams – ne vieta.
• Daug lengviau manipuliuoti visuomene, kuri yra tamsi ir neišsilavinusi. Negaliu atsistebėti Filipinų gyventojų naivumu, kurie į savo Kongresą vėl išrinko Emeldą Markos, buvusio Filipinų prezidento ir diktatoriaus žmoną. Diktatoriaus iš savo šalies išvogusio milijardus dolerių. Šios moters drabužinėje po revoliucijos buvo rasta 5 tūkstančių porų prabangių batų. Dabar ji – vėl parlamento narė.
• Klimato kaitos padariniai akivaizdūs ne tik Pietryčių Azijoje, bet ir Lietuvoje. Jau kelinta vasara iš eilės mūsų neaplenkia vėtros ir uraganai, apie kuriuos anksčiau nieko nežinojome. Nereikia apsimetinėti, kad saugome savo planetą. Pati planeta nuo savo paviršiaus nušluoja tuos, kurių yra per daug, Apmaudžiausia yra tai, kad pirmiausia nukenčia tie, kurie mažiausiai jai kenkia. Todėl aš už žaliąją ekonomiką ir tausojantį vystymą. Nes rytoj jau gali būti per vėlu. O jūs?