Politikos virtuvė

Birutės Vėsaitės tinklaraštis apie politiką

Archive for the Uncategorized

Konservatorių politika nebuvo nei išmani, nei naujoviška


Man regis, žmonės jau pavargo nuo šios Vyriausybės ir jos veiksmų. Lietuva tapo pačia brangiausia šalimi Europos Sąjungoje su pačiais mažiausiais atlyginimais. Tai rodo, kad konservatorių politika nebuvo nei išmani, naujoviška ir neatnešė kokių nors teigiamų permainų.  O jei kai kur tų permainų ir įvyko, tai tik į blogąją pusę ir jas po rinkimų suformuotai valdžiai teks rimtai taisyti.

Ne atpigo, o pabrango

Su nauja programa į rinkimus einantys socialdemokratai tai,  ką pradėjo daryti konservatoriai su savo koalicijos partneriais, tikrai neketina visko  tęsti ir kartoti jų klaidų. Kad ir pavyzdžiui, tokios drastiško darbo santykių liberalizavimo, kuris dirbančiuosius greitai gali paversti kone darbdavio vergais.

Turime daug klausimų ir abejonių dėl atominės elektrinės statybos, šilumos ūkio pertvarkos. Žmonės su siaubu laukia naujojo šildymo sezono. Prieš kurį laiką energetikos ministras Arvydas Sekmokas viešai tikino tautą, kad dujos šią žiemą atpigs, o išėjo priešingai – kai kas už jas šią žiemą mokės net ketvirtadaliu brangiau. Kas tai – nesiorientavimas situacijoje, ar paprasčiausiais žmonių apgaudinėjimas? Todėl, manau, naujasis Seimas pirmiausia turės imtis tų darbų, kurie žmonėms šiuo metu yra svarbiausi ir aktualiausi,  ir pamiršti nuo arenos nuėjusios Vyriausybės tuščius pažadus.

Chaosas šilumos ūkyje

Neseniai Seime svarstėme Rudens sesijos darbų programą. Joje yra įrašytas Šilumos ūkio įstatymas, kurio labai laukia žmonės. Anksčiau priimtos pataisos jį labai sujaukė, tarp Dangaus ir Žemės atsidūrė šilumos punktai, daug neaiškumų dėl karšto vandens ruošimo, o šaltasis metų laikas nenumaldomai artėja. Deja, paties įstatymo projekto iki šiol nematėme, ir sunku pasakyti, ar jis dar labiau nesutrikdys visą šilumos ūkį.

Dar vienas svarbus klausimas, kuris vis labiau jaudina žmones: kada bus grąžintos nusavintos pensijos, kitaip tariant, kompensuota per krizę sumažinta jos dalis? Visą kadenciją vilkinę šios problemos sprendimą, konservatoriai, atrodo, neskuba ir dabar. Tikriausiai bus bandoma šį, milijardo litų reikalaujantį sprendimą, tarsi karštą bulvę, permesti naujai Seimo daugumai ir jos Vyriausybei. Socialdemokratai tikrai pajėgūs dirbti be kokios nors koalicijos – jie turi ir kvalifikuotų specialistų, ir patirties, ir žinių. Tačiau reikia laimėti rinkimus ir čia daug kas priklausys nuo rinkėjų.

Renovavo vos du namus

Rinkėjai manęs dažnai klausia, o kaip jūs, socialdemokratai, apginsite gyventojus nuo tų baisių šildymo kainų, ką darysite su energetika, ketinama statyti atomine elektrine. Gal pagaliau sudarysite sąlygas plačiau naudoti pigesnį negu dujos biokurą, pasikinkyti saulės ir vėjo energiją?

Visas pasaulis jau kuris laikas pasuko žaliosios energetikos link, tik mes dėl neišmanios savo Vyriausybės vis tūpčiojame vietoje, todėl socialdemokratai yra tvirtai pasiryžę keisti energetikos politiką.

Žmones, ypač gyvenančius daugiabučiuose namuose, dabar labiausiai jaudina šilumos kainos. Net būdami opozicijoje mes nesėdėjime sudėję rankas, o pasitelkę geriausius Lietuvos ir užsienio ekspertus, parengėme naują namų renovavimo programą. Ją įgyvendinant gyventojams nereikės eiti į bankus ir ten užstatinėti savo nekilnojamąjį turtą, kad gautų paskolą namui atnaujinti. Visą atsakomybę prisiims savivaldybė, jos paskirtas administratorius. Gyventojams renovacija nekels jokių didesnių rūpesčių. Jie gaus dvi sąskaitas – vieną už komunalines paslaugas, kitą – už investicijas į renovavimo darbus. Bet abi jas sudėjus, mokėjimo suma jokiu būdu negalės būti didesnė negu dabar, o tik mažesnė, nes renovuotam namui reikės mažiau šilumos energijos, sumažės tam reikalingos išlaidos. Žmonės gyvens patogiau, šilčiau, padidės jų būstų vertė ir tai jie galės pasiekti nieko neprarasdami ir niekuo nerizikuodami

Niekaip nesuprantame, kodėl to, matydama, kad dabartinė renovacijos programa žlunga, yra visiškai nepopuliari,  nedarė dabartiniai valdantieji. Juk pagal šios Vyriausybės nustatytą tvarką per jos kadenciją renovuoti vos du namai, o dabar iš Europos Sąjungos Jesicos fondo tam skirtus pinigus ketinama panaudoti pirkti tris sraigtasparnius. Bet aš vis dėlto tikiuosi, kad nueinančiai Vyriausybei užteks sveiko proto nešvaistyti renovacijai skirtų pinigų orlaiviams įsigyti.

Ar būtinai galva daužant į sieną?

Kita energetikos kryptis – biokuras. Plėsdami jo panaudojimą atpiginsime ir šilumą, ir sumažinsime kapitalo išvežimą į užsienį. Tuo pat metu bus galima sukurti ir daugiau darbo vietų, sumažinti nedarbą ir emigraciją. Tai tarsi nepralošiamas žaidimas, ir aš nežinau, kodėl iki šiol šioje srityje nieko nebuvo daroma, o svaičiojama apie vos ne apie Marso užkariavimą ar Mėnulio apgyvendinimą, naujos atominės elektrinės ir dujų terminalo statybą. Taip, dujų terminalas mums labai praverstų kokios nors nelaimės ar didelio dujų tiekimo sutrikimo atveju.

Tačiau dabartinė valdančioji dauguma jo statybą įstatymu įkalkuliavo į dujų kainą. O ką tai reiškia, nesunku suprasti – už dujas mokėsime dar brangiau. Šį Vyriausybė, atrodo, yra užsibrėžusi viską daryti taip, kad energetikos ištekliai mūsų žmonėms kainuotų kuo brangiausiai. Pasižiūrėkime į savo kaimynus – latvius ir estus. Jie elgiasi kur kas pragmatiškiau. Mūsų valdantieji galvoja ne apie tai, kaip dabar gyvensime, o apie tolimą ateitį, apie mistinę energetinę nepriklausomybę. Tokių valstybių pasaulyje nėra. Visur energetinės sistemos yra su kažkuo sujungtos. Lietuva šiuo metu yra sujungta su Rusija, dabar bandoma jungtis su Vakarais. Bet viskas daroma tarsi galva daužant sieną, o juk galima tą patį daryti civilizuotai, derantis, o ne drastiškai veiksmais.

Pažadais sotus nebūsi

Į rinkimus einančios partijos dabar žada daugybę nerealių dalykų, taip tikėdamosi patraukti į savo pusę kuo daugiau rinkėjų. Rinkimai praeis, o neprotingi pažadai taip ir liks pažadais. Tad ar ne geriau žadėti tai, ką tikrai gali įvykdyti. Mūsų programoje numatyta padidinti minimalią algą iki 1000 litų, nes dabartinės Vyriausybės vienašališka 50 litų “dovanėlė“  žmonėms praktiškai nieko nereiškia. Turėtų didėti ir vidutinė alga, nes, jei viskas liks po senovei, jauni, kvalifikuoti žmonės ir toliau krausis lagaminus ir išvyks ieškoti geresnio gyvenimo į užsienį.

Esu kalbėjusi ne su vienu emigrantu, daugelis norėtų grįžti į Tėvynę, bet baiminasi, kad čia neras darbo, nesugebės išlaikyti šeimos. Todėl mes savo programoje esame pasiryžę grąžinti šiuos žmones į Lietuvą, išvengti naujos emigracijos bangos. O tai įmanoma padaryti tik mažinant nedarbą, komunalinius mokesčius, didinant paramą vaikus auginančioms šeimoms, keliant atlyginimus, sudarant žmonėms normalias gyvenimo sąlygas. Lyg ir aišku, tik kodėl to nedarė dabartinė valdančioji dauguma?

Daugiabučių gyventojų vargai ir rūpesčiai

Jau beveik metus susitinku su daugiabučių gyventojais Kaune, prie jų namų, ir reikia pasakyti, kad gyvenimas juose tampa prabanga. Ne, ne pagal komfortą, bet pagal kainas. Šiemet šildymo kainos sumušė visų laikų, po nepriklausomybės atkūrimo, rekordus.

Bendrijos moka mažiau

Retame daugiabutyje yra bendrija, gyventojai neorganizuoti, nevieningi, pasimetę, nežino savo teisių, nes valdančiųjų palikti likimo valiai. Didžiąją daugiabučių namų dalį prižiūri administratoriai, kurie samdo įmones smulkaus remonto darbams. Administratoriai atlieka priežiūros darbus, tačiau chroniškai vengia gyventojų kontrolės. Nors namų administravimo įstatuose deklaruojama administratorių atskaitomybė gyventojams, bet šiems nerodomos sąskaitos, nepaaiškinama, už kokią sumą ir kokios paslaugos suteiktos. O kainos išties įspūdingos, kartais peržengiančios sveiko proto ribas. Beje, gyventojai, susibūrę į bendrijas, už analogiškus darbus moka gerokai mažiau.

Kita problema – mokestis už buitines atliekas. Žmonės piktinasi, kad jiems skaičiuojamas mokestis nuo buto ploto. Gyventojai labai prašė keisti įstatymą, kad būtų leista pasirinkti, kaip mokėti už šiukšles – nuo ploto ar gyventojų skaičiaus bute. Džiaugiuosi, kad kolegos Seimo nariai sugebėjo išgirsti daugiabučių prašymus ir suteikė pasirinkimo galimybę. Bet dabar sulaukėme Prezidentės sprendimo. Vadovė vetavo šį įstatymo projektą. Todėl teks jį koreguoti, bet sieksime, kad būtų atsižvelgta į daugiabučių gyventojų interesus.

Būtinas šiluminės sistemos balansavimas

Prasta situacija ir daugiabučių renovacijos srityje. Norint sumažinti sąskaitas už šildymą, reikia pradėti nuo namų šiluminių sistemų balansavimo. Lietuvoje daugiabučiai statyti prieš 20-30 metų. Per tokį ilgą laiką vamzdžiai ir kranai yra užkalkėję, cirkuliaciniai siurbliai arba neveikia, arba veikia prastai. Neretai gyventojai pasistato papildomų radiatorių ar įsirengia šildomas grindis, kitaip tariant, apvaginėja daugiabučio bendraturčius. O juk šilumos sąskaitos dydis priklauso nuo bendros namo suvartotos šilumos kiekio. Namo šiluminės sistemos balansavimas nėra labai brangus, tačiau duotų labai didelį efektą. Gyventojų sąskaitos sumažėtų 100-150 litų per mėnesį. Be to, visi namo butai būtų vienodai šilti. Naujesnės statybos namuose šios procedūros pakaktų, nereikėtų ir šiltinimo darbų.  Norint taupyti šilumą, gyventojams reikėtų įsirengti individualius šildymo skaitiklius. Žmonės sako, jog gaunantieji socialines kompensacijas už šildymą nėra suinteresuoti taupyti, dažnai reikalauja aukštesnės temperatūros, laiko atidarytus langus. Individuali šilumos apskaita visus namo gyventojus drausmintų vienodai.

Kovoti prieš nesąžiningus kaimynus padėtų ir baudų didinimas už šilumos vagystę iš bendraturčių daugiabutyje. Todėl rengiu administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Beje, reikėtų palengvinti bendrijos pirmininko ar namo įgaliotinio patekimą į butą, siekiant identifikuoti šilumos vagis, nes dabar ši procedūra – neįmanoma misija.

Nieko nedaryti – nusikaltimas

Andriaus Kubiliaus Vyriausybės daugiabučių renovavimo programa sužlugo. Iš dešimties tūkst. programoje numatytų renovuoti namų, atnaujinti tik du. Jei žmogus sumoka daugiau nei 10 proc. nuo savų pajamų už šildymą, reiškia jis kenčia energetinį skurdą. Mūsų šalies gyventojų išlaidos už šildymą neretai viršija jų mėnesio pajamas. Taigi laukti ir nieko nedaryti yra nusikaltimas.

Socialdemokratai siūlo Lietuvai nacionalinę daugiabučių renovavimo programą, kurios pagrindinis vykdytojas būtų atitinkami savivaldybių padaliniai. Gyventojai nebūtų verčiami eiti į bankus imti paskolas, vykdyti techninę priežiūrą, tą už juos padarytų savivaldybių paskirti administratoriai. O investicijos būtų apmokėtos lėšomis, sutaupytomis už šildymą. Lietuvoje užtenka išteklių, kad žmogus, gyvenantis daugiabutyje, turėtų jaukų būstą, harmoningą aplinką, reikia tik struktūrinių pokyčių ir valstybės įsikišimo. O socialdemokratai jau rado išeitį, kaip tai pasiekti.

Seimo narė Birutė Vėsaitė

Negalime visos Lietuvos paversti sąvartynu

Po ilgų ir karštų debatų Seimas pagaliau priėmė gyventojų seniai lauktas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Kas jose naujo, kaip dabar pasikeis atliekų tvarkymas? Apie tai mane kalbino LSDP.lt.

Ko trūko iki šiol galiojusiame įstatyme, kad prireikė jį taisyti?

Jei nieko būtume nedarę, ko gero, ilgainiui visą Lietuvą būtume pavertę ištisu sąvartynu, nes į juos keliauja nerūšiuotos atlikos. Regioniniai buitinių atliekų sąvartynai netgi būdavo suinteresuoti, kad į juos patektų kuo didesni kiekiai atliekų, nes nuo to priklausė jų pajamos.

Naujos redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymas skatins žmones rūšiuoti atliekas. Gyventojai, kurie turės biologiškai skaidžių atliekų, galės jas kompostuoti jų susidarymo vietoje. Tiems, kurie tvarkydami atliekas jas rūšiuos, numatyta savotiška premija – jie mokės mažiau už atliekų išvežimą. Tai turėtų  didinti jų perdirbimą ir panaudojimą, užuot viską vežus į sąvartynus. Daugelis atliekų yra pernelyg brangios, kad būtų panaudotos tik vieną kartą. Tai yra esminė žaliosios ekonomikos dalis – XXI amžiaus ekonomikos strategija.

Kaip pasikeis atliekų tvarkymas gyvenantiems daugiabučiuose namuose?

Gyventojai pagrįstai piktinosi socialine nelygybe, kuri buvo įtvirtinta senajame Atliekų tvarkymo įstatyme – mokestis už buitines atliekas būdavo nustatomas pagal būsto plotą. Pavyzdžiui, močiutė, gyvenanti 50 kv. m. bute turėjo mokėti tiek pat, kiek ir 5 asmenų šeima, įsikūrusi tokio pat dydžio bute. Buvo pažeistas esminis principas: moka teršėjas. Juk teršia, kitaip tariant, „gamina atliekas” ne buto plotas, o jame gyvenantys konkretūs žmonės. Kuo jų daugiau, tuo daugiau ir atliekų. Dabar ši situacija ištaisyta – mokestis už atliekų tvarkymą bus skaičiuojamas pagal bute gyvenančių žmonių skaičių.

Bet ar pavyks nustatyti, kiek žmonių iš tiesų gyvena bute, ar nebus dirbtinai mažinamas jų skaičius, kad mažiau reikėtų mokėti?

Be abejonės, esant gana liberaliai mūsų gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkai, kartais gali būti keblu nustatyti, kiek žmonių iš tiesų gyvena viename ar kitame bute, gali pasitaikyti ir įvairių gudravimų. Tačiau susitikimuose su gyventojais ne kartą patyriau, kad namuose, kuriuose yra sudarytos jungtinės veikos sutartys arba yra įsteigtos bendrijos, jų pirmininkai labai gerai žino, kiek žmonių faktiškai gyvena name ar atskiruose butuose, todėl gali sudaryti labai realias atliekų tvarkymo sutartis pagal faktišką gyventojų skaičių.

Kuo dar gyventojams bus naudingos įstatymo pataisos?

Įstatymo pataisos gyventojams suteikia daugiau galimybių pasirinkti, kaip mokėti už atliekų tvarkymą. Jame yra numatyta ir rinkliava, ir paslauga. Tie gyventojai, kurie nesudarys individualių  sutarčių su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, turės mokėti  rinkliavą, kurią nustatys savivaldybės taryba. Tokios pasirinkimo galimybės gyventojai seniai laukė, todėl dabar priimtos įstatymo pataisos įgyvendins jų lūkesčius. Beje, tai bus papildomas stimulas būti labiau organizuotiems ir burtis į bendrijas.

Kada įsigalios šis naujos redakcijos įstatymas?
Įstatymą dar turi pasirašyti Prezidentė, o įsigalios jis nuo liepos 1 dienos.

Kalbėjosi  Marius Vakaris

lsdp.lt



Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos
ap -->