Politikos virtuvė

Socialdemokratai vieningai pasisakė už referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Mes manome, kad save gerbianti valstybė turi pasiklausti savo žmonių nuomonės dėl tokio ypatingai svarbaus atominio projekto, kuri lems ne vienos kartos gyvenimą.

Referendumas yra aukščiausia tiesioginės demokratijos  forma. Tai yra tiesioginis piliečių įtraukimas į valstybės valdymą, sužinant jų nuomonę. Nepriklausomai nuo to, ar referendumas įvyks ar ne, piliečių pasisakymai turės lemiamos įtakos ir būsimajam Seimui po 2012 m. rinkimų, ir būsimosioms Vyriausybėms ir jų sprendimams.

Žmonėms labiausiai rūpi būsimosios Visagino atominės elektrinės gaminamos kilovatvalandės kaina, tačiau net didžiausi orakulai negali jos atspėti, nes tie 6 mlrd. litų, kuriuos dabartiniai valdantieji planuoja skolintis ir investuoti, tai yra tik kukli pradžia. Tam, kad parduotume elektros energiją, reikalinga sinchronizacija su Vakarų Europos tinklais, taip pat būtina  antroji linija su Lenkija. Galimybių studija planuojama pabaigti tik 2013 m. Manoma, kad antrajai linijai tiesti papildomai reikės 4 mlrd. litų. Tai vėlgi prisidės prie elektros kilovatvalandės brangimo.

Nauji Europos Sąjungos atominių elektrinių saugumo reikalavimai taip pat brangina  projektą ir elektros energijos kainą. Nėra žinoma, kokia bus finansinių rinkų padėtis, kai Lietuvai reikės skolintis. Reikia paminėti, kad šiuo metu valstybės skola artėja prie 51 mlrd. litų. Papildoma našta visiems mokesčių mokėtojams mums atrodo pernelyg didelė tokiam didžiuliam ir rizikingam projektui.

Socialdemokratų frakcijos Seime nariams, kurie esame gerai įsigilinę į projekto dokumentaciją, kyla klausimas, kodėl dabartinė Vyriausybė dar pradinėje projekto rengimo stadijoje neįtraukė regioninių partnerių, kaip buvo daroma kuriant „LEO LT“  projektą ir nepasirašė akcininkų sutarties? Tokiu atveju kaštai būtų dalinami lygiomis dalimis visiems projekto dalyviams. Šiandien Lietuva viena turi prisiimti atsakomybę už projektą. Nėra tiksliai žinoma, ar regioniniai partneriai tikrai dalyvaus šiame projekte. Bent jau racionaliesiems estams apsisprendus dalyvauti projekte, galėtume tikėtis konkrečių paskaičiavimų dėl labiausiai žmones dominančios kilovatvalandės kainos.

Socialdemokratams taip pat kyla klausimas dėl reaktoriaus dydžio. Norint statyti 1350 MgW dydžio reaktorių, kai jau buvo minėta, reikia dviejų sinchronizacijos linijų. Tai yra papildomi statybos ir elektros energijos savikainos kaštai.

Manome, kad dabartinė Vyriausybė neteisingai sudėliojo prioritetus. Jeigu šiandien žmonių paklaustume, kas jiems svarbiau: elektros energijos ar šilumos kaina, atsakymas būtų šilumos kaina. Todėl visus resursus reikia mobilizuoti į daugiabučių namų renovaciją ir šilumos ūkio pertvarkymą žaliosios energetikos kryptimi.

Po Fokušimos atominės avarijos, kuri buvo ne tiek dėl žemės drebėjimo,  bet žmogiškųjų klaidų pasekmė, daugelis pasaulio šalių pereina prie žaliosios energetikos. Todėl reiktų rimtai pasvarstyti, kuri kryptis Lietuvai labiau apsimoka ir būtų išties modernesnė.

Skirtingai nuo konservatorių socialdemokratai įsitikinę, kad energetinė nepriklausomybė nėra svarbesnė už ekonominę nepriklausomybę. Vis didinama valstybės skolos našta Lietuvai reiškia vis didesnę ekonominę priklausomybę.

Socialdemokratai vis dar tikisi sulaukti atsakymų dėl regioninių partnerių apsisprendimo dalyvauti projekte, dėl galimybės sinchronizuoti savo energetinę sistemą su Vakarų Europa, esant tokio galingumo reaktoriui, tada ir bus realu priimti sprendimą dėl Visagino atominės elektrinės statybos. O šiame laikotarpyje, kai tiek daug nežinomųjų, labai svarbi yra tautos valia.

Kiekvieni metai, kol vyksta derybos ir parengiamieji darbai, Lietuvai kainuoja apie 50 mln. litų. Ar verta tuos pinigus švaistyti, jeigu žmonės nuspręs, kad atominės elektrinės Lietuvai nereikia?

Ar Lietuvos ekonomikai reikia šešiasdešimčiai metų užsikrauti atominę naštą, kuri yra labai rizikinga ir gali stabdyti kitų ekonomikos šakų sėkmę, nes visos lėšos, skirtos ekonomikos vystymui, bus nukreiptos į Visagino atominę elektrinę (VAE)? Kuo labiau gilinuosi į VAE projektą,  tuo daugiau jis man kelia abejonių.

Daugelis gali sakyti, kad socialdemokratai keičia savo nuomonę, nes prieš ketverius metus pasisakė už atominės energetikos tęstinumą Lietuvoje. Tačiau iš tiesų per tuos ketverius metus, o ypač po Fukušimos avarijos, pasaulyje daug kas pasikeitė. Pasirodo, jog ne vien žemės drebėjimas Japonijoje, bet ir žmogiškos klaidos sukėlė minėtą siaubingą katastrofą. Pasak šios šalies parlamentarų, su kuriais pastarosiomis dienomis teko susitikti, Japonija apie tai netrukus turėtų pranešti pasauliui. Černobylio katastrofos priežastys taip pat buvo žmogiškos klaidos, o ne pati technologija. Ar esame tikri, kad tai nepasikartos Lietuvoje?

Jeigu paklaustume daugiau nei pusantro milijono Lietuvos daugiabučių gyventojų, kas jiems labiau iškrausto kišenes, mokestis už elektros energiją ar už šilumą, atsakymas, be abejonės, būtų – už šildymą. Elektros energiją gyventojai gali taupyti, o šilumos, gyvenant kiauruose daugiabučiuose, sutaupyti beveik neįmanoma. Manau, kad valdantieji Energetikos nepriklausomybės strategijoje supainiojo prioritetus. Pirmiausia Lietuvoje reikia pertvarkyti šilumos ūkį, pereinant prie atsinaujinančių šaltinių, o taip pat vykdyti masinę daugiabučių, kurie sunaudoja triskart daugiau energijos nei analogai Švedijoje, renovacijos programą. Tokią racionalią programą, pagal kurią žmonės nebus varomi į bankus, o renovacijos priežiūrą vykdys savivaldybių paskirti administratoriai, jau esame paruošę.

Nėra akcininkų sutarties

Kalbant apie VAE, Kol kas nėra jokio aiškumo dėl regioninių partnerių – latvių ir estų dalyvavimo projekte. Abiejų šalių parlamentarai teigia, kad jokių svarstymų šiuo klausimu jų parlamentuose nebuvo, ir kol kas tiktai Lietuva atsakinga prieš strateginį investuotoją „Hitachi“. Nei Latvija, nei Estija iki šiol nepasirašė jokių susitarimų su „Hitachi“, ir visos projektavimo išlaidos, kurios siekia 283 mln. JAV dolerių bei 250 mln. litų stambiagabaričių krovinių kelio ruošimui, užguls vien tik Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius. Lietuva viena negali įsipareigoti ir prisiimti atsakomybę pagal koncesijos sutartį, sutartis turi įsigalioti tik tada, kai bus pasirašyta akcininkų sutartis su regioniniais partneriais. Jausdami milžinišką atsakomybę prieš Lietuvos gyventojus socialdemokratai vien dėl šios priežasties negali pritarti atominės elektrinės projektui.

Projekto ekonominis gyvybingumas

Kita priežastis, verčianti mus abejoti – komercinis gyvybingumas. ABWR reaktorių galios išnaudojimo koeficientas pasaulyje nustatytas 2001-2010 m. ir siekia 61,2 proc. Energetikos ministerija rodo kur kas didesnį – 85 proc. koeficientą. Mažesnis naudingumo koeficientas didina elektros energijos kilovatvalandės savikainą. Kapitalo, kurio teks skolintis atominės statybai, kaina taip pat turės didelės įtakos galutinei elektros energijos kainai. Ministerija skaičiuoja 5 proc. metines palūkanas, kurios bus atiduodamos per 18 metų. Neaišku, kokia tuo metu bus padėtis finansinėse rinkose – palūkanos gali pakilti iki 8 proc. O atominės statybos laikotarpis gali užsitęsti daugiau negu planuojama, kaip tai atsitiko Suomijoje. Be to, pernelyg optimistiškai vertinamos lėšos elektrinės uždarymui bei radioaktyvių atliekų saugojimui ir laidojimui. Įvertinę visas šias prielaidas ekonomikos ekspertai daro išvadas, jog projektas gali būti komerciškai net nuostolingas. Jau šiandien galėtume jaustis daug ramiau, jei savo skaičiavimus apie atominės projekto ekonominį gyvybingumą būtų atlikę latviai ir pragmatiškieji estai.

Dar vienas argumentas verčiantis abejoti, yra reaktoriaus galia.

„Lietuva būtų pirmoji valstybė pasaulyje, turinti vienintelį 1350 megavatų galios reaktorių. Pasirinktas toks galingas reaktorius, kad net visos trys Baltijos valstybės nebus pajėgios užtikrinti momentinės rezervo galios, – sako energetikos ekspertas, kurio simpatijomis konservatoriams niekas neabejoja. – Su Rusija tai beveik nieko nekainuotų, su Lenkija tai kainuotų 6 mlrd. litų. Turėtume įskaičiuoti į VAE kainą, taigi taptume Lenkijos energetine provincija“. Beje, siekiant integruotis į Europos kontinentinę sistemą, reikalingos dvi jungtys su Lenkija. Šiuo metu ir dėl pirmosios jungties iš Lenkijos pusės nežengtas joks žingsnis.

Mūsų pasiūlymai

Užuot ėmęsi tokio abejotino ir rizikingo projekto, turėtume investuoti į Lietuvos alternatyviąją energetiką bent 3 mlrd. litų, į daugiabučių renovaciją apie 4 mlrd., tuomet gyventojai iš karto pajustų ekonominę naudą. Sumažėtų išlaidos už šildymą, elektros energijos pasigamintume iš atsinaujinančių šaltinių už panašią kainą, būtų sukurta naujų darbo vietų dešimt kartų daugiau nei jų planuojama sukurti, pastačius atominę elektrinę, sumažėtų priklausomybė nuo importuojamo kuro, ypač gamtinių dujų, o taip pat sumažėtų kapitalo išvežimas, ypatingai už rusiškas dujas. Pinigai pasiliktų Lietuvos ekonomikoje, o ne pildytų kitų valstybių biudžetus. Atsirastų erdvės inovacijoms, nes žalioji energetika eina koja kojon su inovacijomis. Nebereikėtų taip ilgai laukti ekonominės naudos, nes pagal optimistinius scenarijus pirmoji elektros energija atominėje jėgainėje būtų pradėta gaminti tiktai 2022 m., o žmonėms mokėti už šildymą reikia kiekvienais metais.

Manome, kad dabartinė Vyriausybė neatliko namų darbų, neparuošė dviejų reikšmingų šaliai scenarijų, kuriuos būtų galima palyginti: „Lietuva – be atominės elektrinės“ ir „Lietuva – atominę energiją gaminanti šalis“. Tą teks padaryti kitai Vyriausybei. Be to, gyventojai turėtų pareikšti savo nuomonę referendume, nes mes – politikai – kaip žmonių atstovai, turėtume išgirsti jų balsus. Juk nesėkmės atveju, visi kaštai guls ant vartotojų pečių. Štai kodėl būtina paklausti žmonių, ar jie sutinka dalyvauti tokiame brangiame ir rizikingame projekte.

Birutė Vėsaitė

Šiandien pateikiau Seimui svarstyti rezoliuciją dėl lengvatinio tarifo vartotojams, naudojantiems elektros virykles, panaikinimo.

Rezoliucijoje teigiama, kad lengvatinio tarifo vartotojams naudojantiems elektros virykles panaikinimas – tai elektros kainų kilimas visiems vartotojams, kad vykdoma elektros energetikos reforma skurdina Lietuvos vartotojus, sudarydama sąlygas kainų kilimui.

Savo rezoliucija siūlėme Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nedidinti Lietuvos gyventojų išlaidų už elektros energiją, esant sumažintiems gyventojų atlyginimams, pensijoms ir socialinėms išmokoms ir kritus jų perkamajai galiai nenaikinti lengvatinio tarifo vartotojams naudojantiems elektros virykles.

Nors konservatorių-krikščionių demokratų frakcijos nariai priešinosi šiai rezoliucijai, 55 parlamentarai šią rezoliuciją palaikė, tad šis dokumentas, padėsiantis išvengti dalies Lietuvos gyventojų skurdinimo, buvo priimtas.

Lietuvoje beveik ketvirtadalis namų ūkių turi elektros virykles. Tai reiškia, kad kaina didėtų dideliai daliai vartotojų. Mes nieko naujo nesiūlėm, tik pasiūlėme palikti esamą padėtį ir neskurdinti dar labiau lietuvių. Ir mums pavyko.