Kiek Lietuvos gyventojams kainuos A. Sekmoko energetinės vizijos?
Vakar Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Lietuva neprašys Europos Sąjungos (ES) paramos suskystintų dujų terminalo statybai, tačiau pamiršo paminėti, kiek tai kainuos kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Mano manymu, gyventojai turėtų žinoti skaičius ir formą, kuria bus surinktos lėšos dujų terminalui statyti. Greičiausiai lietuviai tai pajus per padidėjusią dujų ar elektros energijos kainą.
Manau, kad ministro sprendimas yra žalingas Lietuvos vartotojams. Mažo suskystintų dujų terminalo statyba kainų konkurencijos klausimo dujų sektoriuje gali ir neišspręsti. Paprastai maži terminalai vartotojams kainuoja brangiai, juolab, kad įvertinus padėtį arabų pasaulyje, kyla daug klausimų dėl suskystintų dujų pristatymo.
Nepamirškime, jog Lietuva atsisakė dalyvauti statant regioninį suskystintų dujų terminalą Latvijoje, pasirinkdama statyti mažą terminalą Klaipėdoje. Mano nuomone, tai yra klaidingas žingsnis.
Mes turėtume pasimokyti iš latvių, kurie regioninei jungčiai „Swedlink“ iš ES išsireikalavo trečdalio projekto vertės lėšų – 160 milijonų litų. Šiomis lėšomis kaimynė stiprina savo vidaus tinklus. Manyčiau, kad ir Lietuva galėjo prašyti trečdalio projekto finansavimo lėšų, siekdama sustiprinti dujų tinklus Lietuvoje.
Nerimą kelia ir valdančiųjų pozicijos privataus ir viešo kapitalo bendradarbiavimo atžvilgiu. Jei ne konservatorių veiksmai, dujų terminalą Lietuva turėtų jau šiandien ir tai nebūtų kainavę vartotojams. Keistai atrodo ir Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija.
Atskirti šilumos tiekimo paslaugas nuo daugiabučius aptarnaujančių įmonių galbūt yra prasminga didžiuosiuose miestuose, bet Vilnius ar Kaunas dar nėra visa Lietuva. Yra savivaldybių, kuriose šilumos tiekimas ir punktų reguliavimas priklauso savivaldybėms, kai kur žmonės patenkinti šilumos kaina. Tai ar verta suvienodinti pagal vieną kurpalių? Gal, įvykdžius tokį atskyrimą, šiluma ir atpigtų keliais centais, tačiau šilumos kainoje liūto dalį – net 70 proc. sudaro dujos arba mazutas, ir tik nedidelę dalį sudaro Prezidentės minėtos paslaugos. Be to, dideli šilumos nuostoliai patiriami per kiaurus daugiabučius. Taigi priėmus pakeitimus, didelių kainų pokyčių nesulauktume.
Mažose savivaldybėse reikėtų panaudoti ES paramos lėšas ir, pasitelkiant Lietuvos mokslininkus, pereiti prie biomasės deginimo, o Premjerui derėtis dėl kuo mažesnės dujų kainos Lietuvai. A.Sekmokas turėtų informuoti visuomenę, pateikti konkrečius skaičius, kiek kainuos vartotojams dujų terminalo statyba, kad nuskurdintų Lietuvos gyventojų pečių neužgultų dar didesnė mokesčių našta.
