Politikos virtuvė

Vyriausybės darbo pradžioje internete sulaukiau daug dėmesio. Mano ir mano komandos komunikacinės klaidos virto interneto folkloru. Paradoksalu, kiti politikai per rinkimų kampaniją investavo didžiulius pinigus, kad pasiektų tokį milžinišką žinomumą, koks ištiko mane už dyką. Jau nekalbant apie tai, kad „Dviračio žinių“ kūrybinė grupė būtų milijonieriai, jei prekiautų personažais.

Dauguma internetinių šedevrų buvo linksmi. Apskritai internetas yra linksmas. Gaila, kad mūsų rinkėjai prie kompiuterių ekranų praleidžia kur kas mažiau laiko, nei liberalų – galbūt visokie kačiukai praskaidrintų jų rūsčią kasdienybę.

Taigi dėkoju visiems linksmų plaučių internautams už apšildymą, o gal, tiksliau, šaltą dušą. Maudynės tik prasideda, nes darbų laukia milijonas.

Apie vieną jų noriu paskelbti šiame įraše.

Internetai man parodė tiek daug dėmesio, kad pamaniau bent iš dalies atsilyginti tuo pačiu. Paprašiau užrezervuoti salę Ūkio ministerijoje vasario 5 d. 18 val., kur galėsime gyvai pabendrauti su tinklaraštininkais. Aš jums pristatysiu savo, kaip energetikos ūkio ministrės dėmesio sutelkimo kryptis (konkurencingumas, smulkusis verslas, užsienio investicijos), jūs galbūt man papasakosite, kas yra tos memės, ir kodėl kai kurios man nejuokingos.

Kadangi viso interneto sukviesti į ministeriją negaliu, teko apsibrėžti tam tikrus kviečiamųjų tinklaraštininkų kriterijus:

– ne politikai. Nes šiais laikais visi politikai rašo kažką, kas panašu į tinklaraščius. Gaila, kad su šiuo kriterijumi atsisijoja Remigijus Šimašius, bet mes su juo ir taip rasime progų pabendrauti;

– ne žurnalistai. Medijai padarysime atskirą susitikimą, jei rasis norinčių. Išskyrus du*.

– rašo tinklaraštį. Rašantys tik „Facebook“ ar Delfi komentarus šį kartą atkrenta. Bet labai laukčiau užsukant Aurelijų Katkevičių.

– aš arba kas nors iš mano komandos turi būti skaitę tą tinklaraštį.

Taip gimė sąrašiukas asmenų, kuriuos kviečiu nepasididžiuoti atvykti susipažinti. Tikiuosi, kad bent pusė galės atvykti:

Aistė Paulina
Altajus
Amicusas
Andrius Kleiva
Andrius Užkalnis
Artūras Račas*
Baltasis Vaiduoklis
Beata Nicholson
Beatulia
Commonsense
Dalia Laureckaitė
Elė Pranaitytė
Giedrės blogas
Gintaras Rumšas
Ingrida Šimonytė
Irri
Justė Latauskienė
Justinas Žilinskas
Kernius
Kleckas
Komjaunimas
Kreivarankis
Leo Lenox
Maistas ausims
Mantas Malcius
Mergaitė
NemunasB
Piktas Gnomas
Pow
Rokiškis Rabinovičius
Simonas Bartkus
Skirmantas Tumelis
Verslo klasė – Aurelijus Katkevičius*
Vidmantas Nuolaida
Zeppelinus
Zezere
Žymantas Baranauskas

Suprantu, kad nelabai daug kas iš šio sąrašo už mane balsavo, todėl tai turbūt nesiskaitys kaip „susitikimas su rinkėjais“. Tuo bus įdomiau.

Tai bus paskutinis mano darbo susitikimas tą dieną, todėl bendrausime tiek, kiek norėsite. Jei atsirastų norinčių pasisakyti kokia nors ūkiui svarbia tema – galite pasiruošti kelias skaidres. Komentaruose galite parašyti, atvyksite ar ne. Bet dėl bendros tvarkos kviečiu paskambinti tel. 8-706-64816 ir užsiregistruoti leidimui (referentei Kamilei turėsite pasakyti savo vardą, pavardę ir atstovaujamą tinklaraštį iš sąrašo).

SUSITIKIMAI: štai tokiam formate mes dažniausiai susitikinėjam su rinkėjais ir rinkėjomis.

Vienas iš darbų, ką darome kai kurie Seimo nariai – susitikinėjame su gyventojais ir padedame jiems spręsti įvairias socialines, bendruomenines problemas.

Kaune turiu priimamąjį (Laisvės al. 99-8), kur reguliariai priiminėju kauniečius. Tačiau susitikimai vyksta ne tik biure: susitikinėjame mikrorajonų kiemuose, vaikų žaidimų aikštelėse, žodžiu, ten, kur verda gyvenimas su savitais rūpesčiais.

Paskutinį kartą buvau susitikusi su Šilainių mikrorajono Vėtrungės gatvės gyventojais. Trumpai nupasakosiu, kuo jie gyvena.

Taigi šilainiškiai skundėsi, jog  tolokai yra Šilainių poliklinika, todėl pageidavo, kad  būtų pratęstas 28-to mikroautobuso maršrutas. Taipogi  prašė atstatyti 38 autobuso buvusį grafiką.

Kiti gyventojai išreiškė nusiskundimų dėl Greitosios pagalbos. Teko susirinkusiems paaiškinti, kad dabar galima išsikviesti Pagalbos namuose tarnybą, kurios pagrindinės funkcijos – medicininės ir slaugos bei socialinės pagalbos pacientams teikimas namuose. Gydytojai nemokamai teikia ūmių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas.Tačiau  buvo pateiktas konkretus pavyzdys, kai ši  tarnyba  neatvyko, nors žmogui buvo 40 laipsnių temperatūros. Todėl gyventojus patikinau, kad pasidomėsiu šios tarnybos darbu.

Keli žmonės išsakė nusiskundimų dėl  mokinių elgesio. Gyventojų teigimu, Jono Basanavičiaus gimnazijos  bei J.Grušo meno vidurinės mokyklos mokiniai dažnai  renkasi prie  Vėtrungės g. 10 ir 16 namų parūkyti, o kai kada netgi vartoja svaigalus, prišiukšlina laiptines. Tad kreipiausi į šių mokyklų vadovus ir policiją, prašydama užtikrinti, kad namų gyventojams būtų garantuota ramybė ir tvarka.

Dar viena problema – automogilių parkavimas. Kaunui, o taip pat  ir šio mikrorajono bendruomenei, ši problema ypač aktuali, nes masiškai trūksta aikštelių. Mašinos statomos prie namų. Todėl skundžiasi  vairuotojai, skundžiasi ir gyventojai, nes užstatyti visi šaligatviai, kartais mašinos statomos  netgi ant žalių vejų. Vaikai nebeturi kur žaisti, o ir prieiti prie savo laiptinės durų jau darosi sunku.

Visi žinome, kad žmogui labai svarbu geras poilsis. Ten pat, Šilainiuose – Sargėnų  dvaro istorinis parkas. Apie tai skelbia žalia informacinė lenta. Tačiau  ši vieta daugiau panašėja į  bruzgynais ir žolėmis apaugusią apleistą  nereikalingą teritoriją. Prieš aštuonerius metus vasarą “Kauno dienoje” buvo rašoma:

Šiam parkui buvo sukurtas projektinis pasiūlymas. Autorė jautriai pažvelgė į šią vietą, pagalvojo, kaip sutvarkyti priėjimą prie tvenkinio, o šalia įrengti rožyną. Parke galima būtų įrengti apžvalgos aikšteles, iš kurių gerai matytųsi antroji Neries pusė. Senojo dvaro kumetynas ir karvelidė, kuri jau seniai tapo gyvenamuoju namu, išskirti iš parko teritorijos, tačiau į statinius irgi atsižvelgta

Projekte buvo numatyti ir kiti darbai. Tačiau, kaip teko įsitikinti pačiai, viskas  liko tik planuose. Šiandien Šilainių gyventojai, turėdami pašonėje  istoriniu pavadintą Sargėnų dvarą, neturi poilsio zonos. O juk dar 1982 metais priimtoje Florencijos chartijoje dėl istorinių parkų paveldo  pasakyta, kad “istoriniai parkai turi būti pritaikyti viešam naudojimui”. Todėl kreipiausi į Kauno miesto administracijos direktorių A. Navakauską vildamasi pritarimo,  kad savivaldybė siektų išsaugoti istorinį parką ir kuo greičiau pradėtų  konkrečius darbus. Juo labiau, kad prie parko tvarkymo darbų  galėtų prisidėti seniūnija, moksleiviai bei visa Šilainių mikrorajono bendruomenė.