Privatūs darželiai – tik turtingiesiems?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skatindama nevalstybinių vaikų daželių steigimą Švietimo ir mokslo ministerija elgiasi teisingai, nes vietų vaikų darželiuose ypatingai Vilniuje ir Kaune labai trūksta. Todėl higienos normų supaprastinimas šioms įstaigoms vertintinas pozityviai. Tačiau ketinimai įvesti ikimokyklinį krepšelį, kuris skiriamas 4 ugdymo valandų per dieną (2555 Lt/metus), šią sumą nusavinant iš savivaldybių biudžetų yra vertintinas kaip savivaldybių darželių žlugdymas. Šis krepšelis gali būti skirtas nevalstybiniams darželiams.
Tėvai už privatų darželį per mėn. moka 700–1500 Lt. savivaldybių darželiuose kaina yra ženkliai mažesnė. Papildomų valstybės lėšų vaikų darželiams nė kiek nepadaugės, tačiau iš valdiškų vaikų darželių planuojama atimti lygiai pusę skurdaus biudžeto. Tai žiauriai smogs per kišenę nepasiturinčioms šeimoms, nes savivaldybės sugebės užtikrinti tik 4 ugdymo valandas. O jeigu tėveliai dirba ilgesnes darbo valandas, likusias turės padengti iš savo kišenės. Tai reiškia, kad valdiškos ugdymo įstaigos neabejotinai pabrangs, arba ugdoma bus skurdžiau. Neįsivaizduoju, kad už darželį galės susimokėti mamytė, dirbanti prekybos centre, tekstilės įmonėje arba daugiavaikė šeima.
Tačiau pasiturinčios šeimos bus ypatingai pamalonintos. Be abejonės, privatūs darželiai neatpigs, tačiau prisidūrus 4 ugdymo valandų krepšelį, vaikučiams bus galima samdyti itin aukštos kvalifikacijos muzikos, dailės mokytojus, logopedus ir kitus ugdymo specialistus. Ir tai bus daroma valdiškų darželių sąskaita. Taigi, konservatorių – liberalų vyriausybė kryptingai siekia savo tikslų – socialinė nelygybė nuo lopšio! Jeigu gimei neturtingoje šeimoje – geras išsilavinimas ne tau, vaikeli.
Savivaldybės taip pat sunerimusios, nes iš savivaldybių biudžetų numatoma išimti 50 proc. Ikimokykliniam ugdymui skirtų lėšų (šia suma numatoma sumažinti ikimokykliniam ugdymui skirtas lėšas. Tai reiškia – savivaldybių savarankiškumo mažinimą ir valdiškų darželių skurdinimą.
Aš ne prieš privačių darželių steigimą, juolab, kad juose trūksta 20 tūkst. vietų. Jeigu yra privati iniciatyva juos steigti, reikia palaikyti ir verslininkams supaprastinti steigimo sąlygas. Tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, kodėl Vilniaus ar Kauno naujajame mikrorajone iš valstybės biudžeto lėšų nepastačius kelių naujų vaikų lopšelių-darželių? Juolab, kad per 20 Nepriklausomybės metų neatsirado nė vienos tokios įstaigos. Tai būtų reali parama šeimoms, auginančioms vaikus, kurios derina darbą ir šeimos gyvenimą. Beje, tai būtų ilgalaikė investicija, tarnaujanti ne vienai kartai.
Jeigu G. Steponavičiaus vadovaujama ministerija neatsisakys savo planų, raginu jaunas šeimas rengti pasipriešinimo akcijas.
