Kaip A.Sekmokas gyventojams šilumą pigino
Sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį yra didžiulis finansinis smūgis daugeliui gyventojų, ypatingai tiems 2 mln., kurie gyvena daugiabučiuose. Panašu, kad tokių neišmanėlių, kokie dabar valdo Energetikos ministeriją, Lietuvoje dar nebuvo.
Valdantieji Šilumos ūkio įstatyme įnešė visišką sumaištį dėl šilumos punktų ir karšto vandens ruošimo įrenginių priežiūros, jie neišsprendė šilumos punktų nuosavybės klausimų, panašu, kad į tai numojo ranka ir visą sumaištį paliko spręsti būsimai Vyriausybei. Gyventojai palikti nežinioje: ką jiems daryti avarijos atveju, kas ir iš kokių lėšų turėtų atlikti remonto darbus.
Tačiau šios sumaišties „atominiam“ ministrui Arvydui Sekmokui pasirodė per maža. Jis ėmėsi energingų žingsnių „reformuoti“ šilumos ūkį, kuris glumina bent šiek tiek šią sritį išmanančius specialistus. Rastas „genialus“ sprendimas išskaidyti šilumos ūkį, atskiriant šilumos gamybą nuo perdavimo ir skirstymo. Nejaugi ministerijoje neatsirado nė vieno išmanančio specialisto, kuris paaiškintų ministrui, kad šilumos ūkis iš esmės skiriasi nuo elektros ir dujų sektoriaus, o toks dirbtinis atskyrimas tik dar labiau pabrangintų šilumą gyventojams.
Mano nuomone, ministerija pasirinko ne tą kelią. Norint iš esmės sumažinti Lietuvos gyventojų sąskaitas už šildymą, būtina įgyvendinti du pagrindinius projektus – pakeisti šilumos gamybos šaltinius – pereiti nuo brangių importuojamų dujų prie daug pigesnio vietinio biokuro ir modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus.
Beje, dėl šios Vyriausybės nerangumo ir praėjusį, ir ateinantį sezoną gamtinės dujos buvo ir bus pačios brangiausios, o dujos sudaro 70 proc. šilumos kainos. Tų savivaldybių gyventojai, kurių šilumos ūkiai perėjo prie biokuro moka už šilumą 20 proc. mažiau, o gyventojai yra patenkinti esama situacija. Ar ir šiuos šilumos ūkius ministras ketina išskaidyti? Reikia pripažinti, kad savivaldybės, kurių šilumos ūkiai yra išnuomoti privatiems šilumos tiekėjams, turėtų griežčiau kontroliuoti sąnaudas ir informuoti apie tai gyventojus.
Su daugiabučių renovacija valdantieji patyrė visišką fiasko. Matydami, kad siūlomas modelis neveikia, jie nepasiūlė nieko naujo, o per visą ketverių metų laikotarpį pagal jų modelį buvo renovuoti tik keturi daugiabučiai. Socialdemokratai yra paruošę naują daugiabučių modernizavimo modelį, pagal jį gyventojai nebus verčiami skolintis bankuose, o investicijos bus grąžintos iš sutaupytų lėšų. Ne veltui liaudies patarlė sako, kad pragaras gerais norais grįstas, tačiau ministerijai reikia ne tik gerų norų, bet ir kompetencijos.
bijau, kad taip vadinamo biokuro naudojimas nieko gero neduos. Kaip rodo praktika, šilumininkai neatiduoda sutaupytų pinigų vartotojams, t.y. neatpigina šilumos nepaisant to, kad naudoja pigesnį kurą. Visada yra kam pasiimti padidėjusius pelnus. Reikia labai drastiškų sprendimų, t.y. decentralizuoti šilumos ūkį visiškai ir neprievartauti žmonių. Visos paslaugos turi būti savanoriškos, laisvai pasirenkamos, paremtos individualiomis sutartimis tarp vartotojo ir tiekėjo, kaip yra su kitomis paslaugomis, pvz. telefono ar pan. Ir taip ne tik šilumai, bet ir elektrai, vandeniui, šiukšlėms.
Daugiabučių renovacija idomi tema. Tik va klausimukas: o iš kur tie milijardai investicijai tuos daugiabučius apšiltinti ? Valstybės ? Ar ne per didelė dovana rinkėjams ?
Ir kodėl tik daugiabučius, kuo nuosavų namų šeimininkai prasteni (jie ir tai dabar moka didesnį PVM už šyldymą nei tie kolūkiečiai gyvenantys daugiabučiuose).
P.S. o kad energetikos ministerijoje nėra nei vieno specelisto – pritariu 🙂 Idomius žmones ten jie surinko..
Jeigu išvardinsite tuos keturis renovuotus daugiabučius ir jų adresus, pažadu balsuoti už Jus. Neturėtų būti sunku, taigi tik keturi namai, turbūt po vieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir gal dar vienas koks bus Šiauliuose.