Politikos virtuvė

Galiu tik apgailestauti, kad valstybės energetinis ūkis yra valdomas Vyriausybės nutarimais ir ministro įsakymais. Nors šiuo metu vykdoma didžiulė elektros energetikos ūkio pertvarka, kainuojanti net 12 milijardų litų, Seime dėl to net nediskutuojama, o opozicinės frakcijos nustumiamos į šalį.

Tokiu būdu mes prarandame parlamentinę kontrolę. Socialdemokratų frakcija buvo įregistravusi du nutarimus, susijusius su elektros energetikos sektoriumi, tam surinkta pakankamai parašų, bet konservatorių dėka, nutarimai net neįtraukiami į darbotvarkę. O jei ir įtraukiami, tai nubalsuojama taip, kad projektai nepasiektų pateikimo stadijos

Tai, kas šiuo metu slaptai vykdoma energetikos sektoriuje, jį patį veikia neigiamai.

Iš Lietuvos energetikos ūkio šluojami energetikai. Konservatoriai priima savo žmones, kurie apskritai nėra susiję su energetikos ūkiu. Atleidžiami techniniai darbuotojai. Žmonės, bijantys prarasti darbo vietas, tyli. Be Seimo žinios vykdomas esminis turtinis elektros energetikos ūkio pertvarkymas. Noriu priminti – kai valdžioje buvo socialdemokratai, dėl VST ir RST atskyrimo buvo diskutuojama Seime, dėl akcijų pardavimo „E. On Ruhrgas“ priimtas specialus įstatymas. Vyko didžiulės diskusijos. O ką visuomenė žino dabar?

Nerimą kelia ir dėl elektros energijos kainų pokytis 2011 m. Nors pažadėta, kad kainos kils nežymiai, tačiau tai bus daroma elektros skirstymo sąskaita. O tai nėra naudinga skirstymo tinklams.

Kai Seimo ekonomikos komitete vyko ataskaita už 2009-uosius metus, mums buvo parodyta, kaip nudėvėti skirstomieji tinklai. Dėl to vyksta avarijos. Skirstomiesiems tinklams reikia didelių kapitalinių investicijų. Galima nugyventi tinklus, išlaikant kainą vartotojams, tačiau ar taip ilgai tversim?

Man taip pat didelį susirūpinimą kelia ryšių reguliavimo principų taikymas elektros energetikoje. Skirstomieji tinklai pateikė planą „Namai“ ir „Namai plius“. Čia aš įžiūriu ne ką kitą, kaip abonentinio mokesčio įvedimą. Kol kas sakoma, kad vartotojai galės patys pasirinkti, nes buvo sureaguota į socialdemokratų nutarimą – neatsisakyti lengvatinio tarifo elektrinėms viryklėms. Tačiau esu įsitikinus, kad kitąmet Seimui išėjus atostogauti, bus įvestas abonentinis mokestis. Tokiu atveju, gyventojai turės mokėti jau vien už tai, kad namuose yra elektros energijos skaitiklis.

Šiandien su kolega Rimantu Sinkevičiumi surengėme spaudos konferenciją, kur iškėlėme klausimą, kodėl Vyriausybė priima sprendimus Lietuvos energetikos ūkyje (kurie lems elektros energijos ir dujų kainas!) nepaisydama Seimo nuomonės.

Mūsų manymu, Vyriausybė ketina valdyti energetikos ūkį vien tik priimdama savo nutarimus, ignoruodama Seimo valią. Taip buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos energetikos ūkio pertvarkymo koncepcijos, Vyriausybės nutarimas dėl dujų ūkio pertvarkymo koncepcijos, Energetikos ministras pasirašė įsakymą dėl elektrinių, kurioms nustatoma remiamos elektros energijos gamybos apimtis aprašo, gamybos apimties ir importo 2011 m. Nors komiteto nariai norėjo šiuo klausimu padiskutuoti, pasidalinti nuomonės, pasirodė, jog to visai nereikia – užteko ministro įsakymo.

Negailėjome kritikos Vyriausybei, kuri vykdo reformas bei reorganizacijas energetikos įmonėse, nors iki šiol nėra aiški Lietuvos energetikos strategija. Ne paslaptis, kad pabėgome nuo LEO, bet sukūrėme dar didesnį monstrą.

Naikinant senas įmones, per 4 tūkst. žmonių gavo atleidimo lapelius, jų ateitis nežinioje, tuo tarpu kuriamos naujos įmonės, kurių veiklos perspektyvos kol kas skendi nežinios migloje. Beje, o kur Visagino elektrinės verslo planas?

Ta proga prašysime Valstybės kontrolę valstybės valdomoje Lietuvos elektrinėje atlikti valstybinį auditą. Yra įtarimų, kad Lietuvos elektrinė galimai nusikalstamai perpardavinėja elektros energiją: pigiau perka ir po to brangiau parduoda elektrą. Yra žinių, kad dalį elektros energijos Elektrėnų elektrinė, užuot pati gaminusi, perka iš užsienio valstybių pagal dvišales sutartis ir gauna neuždirbtą viršpelnį. Per spaudos konferenciją pareiškėme, kad kad tokiems faktams pasitvirtinus, svarstysime galimybę kreiptis į prokuratūrą.

Šiandien Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu svarstant pranešimą dėl Europos Rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiklos kritikavau banko veiksmus įgyvendinant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektą.

Mano manymu, viena iš projekto vėlavimo priežasčių yra blogas valdymas, ir Lietuva dėl vėluojančios branduolinių atliekų saugyklų statybos kasmet patiria 600 mln. Lt nuostolį. Vėluojančios statybos ženkliai pabrangino projektą, kurio viso vertė 1,3 mlrd. eurų. Antrasis IAE reaktorius, kuris iki 2010 m. pradžios buvo didžiausias elektros energijos gamintojas, tapo trečiuoju didžiausiu elektros vartotoju Lietuvoje, nes radioaktyvios atliekos vis dar yra reaktoriuje, o ne saugyklose. Radioaktyvių atliekų saugyklos statyba vėluoja dvejus metus, o atliekų rūšiavimas – ketverius.

Lietuvai nepasisekė su projektą įgyvendinančia kompanija – „Nukem“. Laimėjus konkursą, ši bendrovė priklausė vokiečiams, vėliau buvo parduota amerikiečiams, o dabar yra rusų įmonė. Bendrovės savininkų keitimasis turėjo įtakos projekto vėlavimui, tačiau ne Lietuva, o ERPB pasirinko šią įmonę viešo konkurso būdu. Atrodytų, gal tik Lietuvai nepavyko. Tačiau ta pati „Nukem“ vykdo uždarymo darbus Bulgarijoje ir Slovakijoje, o šios šalys taip pat susiduria su projektų vėlavimu.

Nepaisant to, kad projektai stipriai vėluoja, iš Ignalinos AE uždarymo fondo ERPB konsultantams buvo mokami dideli pinigai – iki 5 mln. Lt per metus. Ir tai buvo daroma nepaisant to, kad jie neprisiima jokios atsakomybės už projekto vykdymą.

Pranešimo svarstyme dalyvavęs ERPB viceprezidentas Janas Fišeris (Jan Fisher) pažymėjo, kad jie yra atviri kritikai ir pasirengę keisti darbo stilių.

Štai kokius siūlymus pateikiau ERPB vadovybei:

• konsultantams mokami atlyginimai turėtų atitikti pasiektus rezultatus;
• turėtų būti peržiūrėti projektus įgyvendinančių bendrovių atrankos kriterijai;
• įvesti projekto įgyvendinimo kontrolės mechanizmus, užtikrinant, kad projektas būtų baigtas laiku;
• skatinti didesnį bendradarbiavimą su paramą gaunančios šalies institucijomis, jeigu būtina, įtraukiant į konsultacijas ir parlamentus.

Šiandien pateikiau Seimui svarstyti rezoliuciją dėl lengvatinio tarifo vartotojams, naudojantiems elektros virykles, panaikinimo.

Rezoliucijoje teigiama, kad lengvatinio tarifo vartotojams naudojantiems elektros virykles panaikinimas – tai elektros kainų kilimas visiems vartotojams, kad vykdoma elektros energetikos reforma skurdina Lietuvos vartotojus, sudarydama sąlygas kainų kilimui.

Savo rezoliucija siūlėme Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nedidinti Lietuvos gyventojų išlaidų už elektros energiją, esant sumažintiems gyventojų atlyginimams, pensijoms ir socialinėms išmokoms ir kritus jų perkamajai galiai nenaikinti lengvatinio tarifo vartotojams naudojantiems elektros virykles.

Nors konservatorių-krikščionių demokratų frakcijos nariai priešinosi šiai rezoliucijai, 55 parlamentarai šią rezoliuciją palaikė, tad šis dokumentas, padėsiantis išvengti dalies Lietuvos gyventojų skurdinimo, buvo priimtas.

Lietuvoje beveik ketvirtadalis namų ūkių turi elektros virykles. Tai reiškia, kad kaina didėtų dideliai daliai vartotojų. Mes nieko naujo nesiūlėm, tik pasiūlėme palikti esamą padėtį ir neskurdinti dar labiau lietuvių. Ir mums pavyko.