Politikos virtuvė

Lietuvoje turime 400 tūkst. ha dirvonuojančių žemių, ir jų vis daugėja

Greitas ekonominis augimas besivystančiose šalyse, tokiose kaip Indija, Kinija, Brazilija, o taip pat daug greitesnis žemės gyventojų skaičiaus augimas, nei prognozavo Jungtinių Tautų organizacija, labai padidino maisto paklausą pasaulyje. Šių metų spalio pabaigoje pasaulį išvys kūdikis, kurio gimimas reikš, kad mūsų planetoje gyvena jau 7 mlrd. Žmonių, o populiacijos augimas dar daugiau padidės.

Žemės ūkio produkcijos paklausos padidėjimas, dolerio vertės kritimas, prastas pasaulio derlius, susijęs su  klimato kaita, spekuliantų veiksmai, o taip pat kai kurių šalių protekcionistiniai barjerai (pvz., Rusija uždraudė kviečių eksportą) sukėlė didžiulį nestabilumą rinkoje ir maisto produktų kainų augimą. Lietuvoje per metus maisto produktų kainos išaugo 7,8 proc., o tai labiau susilpnimo pensininkų, minimalią algą gaunančių ar bedarbių finansinę padėtį. Nes valgyti reikia visiems ir kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo piniginės storio.

Ekspertai prognozuoja, kad pasaulyje maisto produktų paklausa ir kainos artimiausiame dešimtmetyje tik kils. Ši žinia Lietuvai reiškia, kad žemės ūkio gamyba bei perdirbimas gali tapti labai reikšminga ekonomikos vystymosi šaka bei eksporto šaltiniu. Mes turime apie 400 tūkst. ha dirvonuojančių žemių su didėjimo tendencija. Mes turime labai didelį privalumą prieš kitas šalis – neribotus gėlo vandens išteklius.

Paskaičiuota, kad grūdų ir gyvulių auginimui pasaulyje sunaudojama 70 proc. vandens. Jau dabar daugelyje pasaulio šalių trūksta gėlo vandens, o ateityje netgi gali kilti karai dėl geriamo vandens trūkumo.

Įvertinus pasaulines  prognozes ir vietinius neišnaudotus resursus galima pasakyti, kad  Lietuva turi didžiulį potencialą vystyti žemės ūkį. Mums reikėtų atstatyti grūdinių kultūrų auginimą ir gyvulių skaičių bent iki to lygio, kuris Lietuvoje buvo nepriklausomybės priešaušryje. Be abejonės, nauja ir labai svarbi šaka žemės ūkyje būtų biomasės ruošimas. Tai naujos darbo vietos kaimo žmonėms, tai  žaliasis ekonominis augimas ir kelias į apsirūpinimą savais atsinaujinančiais energijos ištekliais. Todėl Briuselyje reikia kovoti ne tik dėl subsidijų suvienodinimo Baltijos šalių žemdirbiams, bet ir dėl vienodų subsidijų į žaliąjį augimą.

Neseniai į mane, kaip į Seimo narę, kreipėsi du jauni kaimiečiai, grįžę iš emigracijos Danijoje. Jie prašė pagalbos surandant darbo Lietuvoje. Siūliau jiems užsiimti biomasės ruošimu. Deja, dabartinės Vyriausybės politikoje nėra skatinimo šiai veiklai. Būsima Socialdemokratų vyriausybė, kuri pakeis Kubilių, turi aiškią viziją skatinti maisto produktų gamybą Lietuvoje, visokeriopai palaikyti žaliąjį augimą bei kurti žaliąsias darbo vietas kaime.

Vakar baigėsi krizė. Gerąją naujieną paskelbė Premjeras ir Prezidentė – kur dėsies, reikia tikėti, nors savo kailiu Lietuvos gyventojai to nepajuto. Darbo biržos giriasi mažesniu įregistruotų bedarbių skaičiumi, nors šis demonstruoja ne tikrąją padėtį, bet sugebėjimą dirbtinai mažinti nedarbo rodiklius.

Galima sutikti, kad eksportas auga, tačiau paanalizavę eksporto struktūrą džiaugsimės mažiau. Didžiausią eksporto dalį sudarė rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių (40,7 proc.) ir chemikalų bei cheminių produktų gamybos įmonių (15,9 proc.) pardavimai. Benzino, dyzelino gamybai žaliava yra nafta, o trąšoms – dujos ir kt. importuojamos žaliavos. Taigi Lietuvos eksportas paremtas beveik išimtinai importinėmis žaliavomis ir nedidele pridedamąja verte. Ar tai reiškia, kad grįžome prie įprastinio verslo, neišmokę krizės pamokų? Kur inovacijos, proveržis, taip plačiai propaguotas konservatorių partijos programoje?

2011 m. sausio mėn. naujų pramonės užsakymų skaičiaus didžiausias metinis padidėjimas buvo Latvijoje (75,9 proc.), Estijoje (73,4 proc.) ir Lietuvoje (43,6 proc.), tai įrodo, kad beveik dvigubai atsiliekame nuo kaimynų.

Maisto produktų kainos šauna į neregėtas aukštumas. Pensininkai ir vargingiau gyvenantys žmonės nebeįperka net būtiniausių prekių. Štai statistikos departamentas teigia, kad 2011 m. vasario mėn. maisto produktų prekyba sumažėjo 3,5 proc., lyginant su sausio mėn. Be to maisto produktų eksportas išaugo 10 proc. Ar Premjeras kreipėsi į žemdirbius, kad jie užsėtų daugiau laukų ir augintų daugiau gyvulių?

Jeigu taip dar nepadarėte, Premjere, tai siūlome kuo greičiau tai padaryti. Nes tai būtų ilgalaikė ir tvari politika. Kinams, indams ir brazilams ėmus daugiau valgyti geresnio maisto, o taip pat dėl kataklizmų, susijusių su klimato kaita pasaulyje, ima trūkti maisto produktų. Dirvonuojančios žemės Lietuvoje yra į valias, tuo pasinaudojus padidėtų užimtumas kaime, atsirastų darbo vietų perdirbimo pramonėje

Dar vienas galvos skausmas – energetikos sritis. Susimildami, nesiųskite ministro Arvydo Sekmoko derėtis dėl dujų ir dėl kitų energetikos sektoriaus klausimų. Jis vos nepaskelbė dujų karo Vokietijai ir Rusijai. A. Sekmokas ir Premjeras pasaulį prajuokino, norėdami atstatydinti „Lietuvos dujų“ valdybą, lyg nežinotų Akcinių bendrovių įstatymo. Nepavyko! Keista, kad tik dabar sėsta prie derybų stalo su „Gazpromu“ dėl dujų kainos, kai tą reikėjo padaryti prieš dvejus metus. Gyventojai būtų patyrę mažiau energetinio skurdo.

Mūsų planai statyti atominę elektrinę sužlugdyti, tačiau šalia statomos baltarusių ir Kaliningrado elektrinės. Jeigu norime kontroliuoti padėtį, ar nebūtų protinga, drauge su latviais, estais, lenkais pakviesti ir rusus bei baltarusius bei technologiją siūlančias šalis – Prancūziją, JAV ar Japoniją bendram Visagino elektrinės projektui. Tada projektas taptų realus, o mes kontroliuotume padėtį ir branduolinę saugą.

2016 m. sausio 1 d. trijose didžiosiose šiluminėse elektrinėse – Vilniuje, Kaune ir Mažeikiuose turėtų būti pastatyti dūmų filtrai. Šilumininkai paskaičiavo, kad tam reikia 2 mlrd. litų. Dūmų gaudyklių galima ir nestatyti, jeigu dujas ar mazutą paversime į biokurą. Negana to, kad ES 75 mln. Lt. paramą mažoms kogeneracinėms elektrinėms konservatoriai „marinavo“ nuo 2009 m., minėtose elektrinėse padėtis nesikeičia ir dabar. Šiuo metu buitiniai vartotojai už šilumą sumoka 2 mlrd.Lt. Jeigu nieko nebus daroma, 2016-aisiais, įvertinus baudas, žmonės mokės jau 3 mlrd.Lt.

Vertėtų kiekvienais metais (o liko vos 4 metai) visas lėšas, gautas už taršos leidimus, investuoti į minėtų elektrinių modernizavimą, kitaip 2016 m. romūs Lietuvos gyventojai išeis į gatves su vėzdais bei kuokomis ir sukels revoliuciją, kurios tikrai nebus galima pavadinti nei „rožių“ nei „jazminų“ vardu.

Nelaukiam iš konservatorių jokių valdymo stebuklų, tačiau gerbiamieji, atlikite tuos darbus, kuriuos reikia padaryti jau šiandien. Nepalikite būsimoms vyriausybėms duobių, kupinų žarijų.