Politikos virtuvė

Šiandien su kolega Rimantu Sinkevičiumi surengėme spaudos konferenciją, kur iškėlėme klausimą, kodėl Vyriausybė priima sprendimus Lietuvos energetikos ūkyje (kurie lems elektros energijos ir dujų kainas!) nepaisydama Seimo nuomonės.

Mūsų manymu, Vyriausybė ketina valdyti energetikos ūkį vien tik priimdama savo nutarimus, ignoruodama Seimo valią. Taip buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos energetikos ūkio pertvarkymo koncepcijos, Vyriausybės nutarimas dėl dujų ūkio pertvarkymo koncepcijos, Energetikos ministras pasirašė įsakymą dėl elektrinių, kurioms nustatoma remiamos elektros energijos gamybos apimtis aprašo, gamybos apimties ir importo 2011 m. Nors komiteto nariai norėjo šiuo klausimu padiskutuoti, pasidalinti nuomonės, pasirodė, jog to visai nereikia – užteko ministro įsakymo.

Negailėjome kritikos Vyriausybei, kuri vykdo reformas bei reorganizacijas energetikos įmonėse, nors iki šiol nėra aiški Lietuvos energetikos strategija. Ne paslaptis, kad pabėgome nuo LEO, bet sukūrėme dar didesnį monstrą.

Naikinant senas įmones, per 4 tūkst. žmonių gavo atleidimo lapelius, jų ateitis nežinioje, tuo tarpu kuriamos naujos įmonės, kurių veiklos perspektyvos kol kas skendi nežinios migloje. Beje, o kur Visagino elektrinės verslo planas?

Ta proga prašysime Valstybės kontrolę valstybės valdomoje Lietuvos elektrinėje atlikti valstybinį auditą. Yra įtarimų, kad Lietuvos elektrinė galimai nusikalstamai perpardavinėja elektros energiją: pigiau perka ir po to brangiau parduoda elektrą. Yra žinių, kad dalį elektros energijos Elektrėnų elektrinė, užuot pati gaminusi, perka iš užsienio valstybių pagal dvišales sutartis ir gauna neuždirbtą viršpelnį. Per spaudos konferenciją pareiškėme, kad kad tokiems faktams pasitvirtinus, svarstysime galimybę kreiptis į prokuratūrą.

Šiandien Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu svarstant pranešimą dėl Europos Rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiklos kritikavau banko veiksmus įgyvendinant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektą.

Mano manymu, viena iš projekto vėlavimo priežasčių yra blogas valdymas, ir Lietuva dėl vėluojančios branduolinių atliekų saugyklų statybos kasmet patiria 600 mln. Lt nuostolį. Vėluojančios statybos ženkliai pabrangino projektą, kurio viso vertė 1,3 mlrd. eurų. Antrasis IAE reaktorius, kuris iki 2010 m. pradžios buvo didžiausias elektros energijos gamintojas, tapo trečiuoju didžiausiu elektros vartotoju Lietuvoje, nes radioaktyvios atliekos vis dar yra reaktoriuje, o ne saugyklose. Radioaktyvių atliekų saugyklos statyba vėluoja dvejus metus, o atliekų rūšiavimas – ketverius.

Lietuvai nepasisekė su projektą įgyvendinančia kompanija – „Nukem“. Laimėjus konkursą, ši bendrovė priklausė vokiečiams, vėliau buvo parduota amerikiečiams, o dabar yra rusų įmonė. Bendrovės savininkų keitimasis turėjo įtakos projekto vėlavimui, tačiau ne Lietuva, o ERPB pasirinko šią įmonę viešo konkurso būdu. Atrodytų, gal tik Lietuvai nepavyko. Tačiau ta pati „Nukem“ vykdo uždarymo darbus Bulgarijoje ir Slovakijoje, o šios šalys taip pat susiduria su projektų vėlavimu.

Nepaisant to, kad projektai stipriai vėluoja, iš Ignalinos AE uždarymo fondo ERPB konsultantams buvo mokami dideli pinigai – iki 5 mln. Lt per metus. Ir tai buvo daroma nepaisant to, kad jie neprisiima jokios atsakomybės už projekto vykdymą.

Pranešimo svarstyme dalyvavęs ERPB viceprezidentas Janas Fišeris (Jan Fisher) pažymėjo, kad jie yra atviri kritikai ir pasirengę keisti darbo stilių.

Štai kokius siūlymus pateikiau ERPB vadovybei:

• konsultantams mokami atlyginimai turėtų atitikti pasiektus rezultatus;
• turėtų būti peržiūrėti projektus įgyvendinančių bendrovių atrankos kriterijai;
• įvesti projekto įgyvendinimo kontrolės mechanizmus, užtikrinant, kad projektas būtų baigtas laiku;
• skatinti didesnį bendradarbiavimą su paramą gaunančios šalies institucijomis, jeigu būtina, įtraukiant į konsultacijas ir parlamentus.