Politikos virtuvė

Iš pranešimo spaudai:

Seimo narės Birutė Vėsaitė bei Orinta Leiputė susitiko su Kauno technologijos universiteto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos darbuotojais ir diskutavo apie daugiabučių namų renovacijos programos tobulinimą, alternatyvių energetinių išteklių panaudojimo galimybes.

Pasak parlamentarės B.Vėsaitės, šios mokslo įstaigos darbuotojai išdėstė savo požiūrį į masinę pastatų renovaciją, iškėlė praktinių bei teorinių pastebėjimų apie įvairius namų apšiltinimo aspektus, kurie pagrįsti nuolat vykdomais laboratoriniais tyrimais bei turima patirtimi. Mokslininkams kėlė nerimą nesėkmingas renovacijos programos įgyvendinimas konservatorių-liberalų Vyriausybės valdymo laikotarpiu, kadangi neefektyvus priemonių pasirinkimas, delsimas įgyvendinti šią programą, kasmet mokesčių mokėtojams kainuoja milijonus.

„Mokslininkų išdėstytas renovacijos modelis, kuriame išlaikomas balansas tarp butų savininkų, valstybės ir renovaciją įgyvendinančios įmonės finansinių bei juridinių įsipareigojimų, iš esmės atitinka socialdemokratų pasiūlymus bei programą. Šios laboratorijos darbuotojų išsakytos praktinės įgyvendinimo detalės dėl renovacijos efektyvumo įvertinimo, bendrų reikalavimų projektus įgyvendinančioms organizacijoms svariai prisidės užtikrinant, kad būtų išvengta nesėkmingų, paskubomis atliktų projektų, užtikrins rezultatyvų lėšų panaudojimą“, – mano parlamentarė B.Vėsaitė.

Seimo narės O.Leiputės teigimu, apmaudu, kad valstybės institucijos labai nenoriai bendradarbiauja ir vangiai atsižvelgia į praktines mokslininkų rekomendacijas.

Vienas iš svarbių būsimos Vyriausybės uždavinių bus aktyviau įtraukti mokslo bendruomenės atstovus į valstybės politikos formavimą, įvairių programų įgyvendinamą. Negalima kartoti konservatorių ir liberalų valdymo klaidų bei palikti mokslo bendruomenės, ekspertų nuomonių nuošalyje.

„Proteguoti tik valstybės institucijoms priimtiną nuomonę, neatsižvelgiant į mokslininkų siūlymus, yra viešiesiems interesams labai žalingas elgesys. Socialdemokratų frakcijos supratimu mokslo bendruomenė turi būti aktyvus partneris, kadangi jų įžvalgos, patirtis, savo srities išmanymas yra esminė grandis, leidžianti įgyvendinti progresyvias ekonomines, energetines, valstybės valdymo reformas“, – teigia O.Leiputė.

Sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį yra didžiulis finansinis smūgis daugeliui gyventojų, ypatingai tiems 2 mln., kurie gyvena daugiabučiuose. Panašu, kad tokių neišmanėlių, kokie dabar valdo Energetikos ministeriją, Lietuvoje dar nebuvo.

Valdantieji Šilumos ūkio įstatyme įnešė visišką sumaištį dėl šilumos punktų ir karšto vandens ruošimo įrenginių priežiūros, jie neišsprendė šilumos punktų nuosavybės klausimų, panašu, kad į tai numojo ranka ir visą sumaištį paliko spręsti būsimai Vyriausybei. Gyventojai palikti nežinioje: ką jiems daryti avarijos atveju, kas ir iš kokių lėšų turėtų atlikti remonto darbus.

Tačiau šios sumaišties „atominiam“ ministrui Arvydui Sekmokui pasirodė per maža. Jis ėmėsi energingų žingsnių „reformuoti“ šilumos ūkį, kuris glumina bent šiek tiek šią sritį išmanančius specialistus. Rastas „genialus“ sprendimas išskaidyti šilumos ūkį, atskiriant šilumos gamybą nuo perdavimo ir skirstymo. Nejaugi ministerijoje neatsirado nė vieno išmanančio specialisto, kuris paaiškintų ministrui, kad šilumos ūkis iš esmės skiriasi nuo elektros ir dujų sektoriaus, o toks dirbtinis atskyrimas tik dar labiau pabrangintų šilumą gyventojams.

Mano nuomone, ministerija pasirinko ne tą kelią. Norint iš esmės sumažinti Lietuvos gyventojų sąskaitas už šildymą, būtina įgyvendinti du pagrindinius projektus – pakeisti šilumos gamybos šaltinius – pereiti nuo brangių importuojamų dujų prie daug pigesnio vietinio biokuro ir modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus.

Beje, dėl šios Vyriausybės nerangumo ir praėjusį, ir ateinantį sezoną gamtinės dujos buvo ir bus pačios brangiausios, o dujos sudaro 70 proc. šilumos kainos. Tų savivaldybių gyventojai, kurių šilumos ūkiai perėjo prie biokuro moka už šilumą 20 proc. mažiau, o gyventojai yra patenkinti esama situacija. Ar ir šiuos šilumos ūkius ministras ketina išskaidyti? Reikia pripažinti, kad savivaldybės, kurių šilumos ūkiai yra išnuomoti privatiems šilumos tiekėjams, turėtų griežčiau kontroliuoti sąnaudas ir informuoti apie tai gyventojus.

Su daugiabučių renovacija valdantieji patyrė visišką fiasko. Matydami, kad siūlomas modelis neveikia, jie nepasiūlė nieko naujo, o per visą ketverių metų laikotarpį pagal jų modelį buvo renovuoti tik keturi daugiabučiai. Socialdemokratai yra paruošę naują daugiabučių modernizavimo modelį, pagal jį gyventojai nebus verčiami skolintis bankuose, o investicijos bus grąžintos iš sutaupytų lėšų. Ne veltui liaudies patarlė sako, kad pragaras gerais norais grįstas, tačiau ministerijai reikia ne tik gerų norų, bet ir kompetencijos.