Politikos virtuvė

Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Suprantama, kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Apie tai jau esu rašiusi.

Kas stebėjote vakar Seimo Sveikatos reikalų komitete vykusias peripetijas, žinote, kad komitetas nusprendė pritarti konservatyviam Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui. Šis sprendimas mane asmeniškai labai nuvylė.

Dar galima suprasti, kad šiam komiteto sprendimui pritarė komiteto nariai – ne medikai. Tačiau komiteto pirmininkas gyd. ginekologas Antanas Matulas ir psichologas Gediminas Navaitis, kurio balsas lėmė balsavimo rezultatą, žino, kokioms pragaro kančioms yra pasmerkiamos moterys, pasiryžusios estrogeninių hormonų terapijai, kuri neišvengiama dirbtinio apvaisinimo procedūroje.

Nesuprantama, kodėl mėginama išsaugoti lytines ląsteles, bet visiškai nesirūpinama moterų sveikata, kurios per pirmą apvaisinimo procedūrą gali ir nepastoti, jeigu pagal konservatyvųjį projektą bus apsiribojama tik 3 embrionais. Šiame projekte visiškai neatsižvelgiama į tai, kad ir vienkartinė apvaisinimo procedūra yra labai brangi, siekia nuo 10 iki 12 tūkst. litų.

Mano požiūriu, konservatyvus dirbtinio apvaisinimo įstatymas pažeidžia moters reprodukcines teises, pamina moterų ir vyrų lūkesčius sulaukti palikuonių. Tad geriau jokio įstatymo, nei šis, luošinantis jaunų porų likimus.

Šiandien kartu su kolege prof. A. M. Pavilioniene išplatinome pareiškimą ir paraginome dešiniųjų Vyriausybę kuo greičiau paremti pažangų LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą (projekto teikėjas Seimo narys Algis Čaplikas).

Mūsų manymu, Lietuvoje, delsiant priimti šį įstatymą, pažeidžiamos moters žmogaus teisės, moters reprodukcinės teisės susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu, šeimos teisės. Konservatorių Vyriausybė deklaruoja rūpestį šeimos gerove, skelbia pavojų dėl Lietuvos demografinės krizės, tačiau nepriima svarbaus įstatymo, kuris gerintų Lietuvos demografinę situaciją, padarytų nevaisingas Lietuvos šeimas laimingomis.

Šiandien Lietuvoje tik turintys pinigų gali atlikti dirbtinio apvaisinimo procedūras. Todėl būtina naikinti tokią socialinę nelygybę. Delsdama priimti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, Lietuva nesilaiko Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skatindama nevalstybinių vaikų daželių steigimą Švietimo ir mokslo ministerija elgiasi teisingai, nes vietų vaikų darželiuose ypatingai Vilniuje ir Kaune labai trūksta. Todėl higienos normų supaprastinimas šioms įstaigoms vertintinas pozityviai. Tačiau ketinimai įvesti ikimokyklinį krepšelį, kuris skiriamas 4 ugdymo valandų per dieną (2555 Lt/metus), šią sumą nusavinant iš savivaldybių biudžetų yra vertintinas kaip savivaldybių darželių žlugdymas. Šis krepšelis gali būti skirtas nevalstybiniams darželiams.

Tėvai už privatų darželį per mėn. moka 700–1500 Lt. savivaldybių darželiuose kaina yra ženkliai mažesnė. Papildomų valstybės lėšų vaikų darželiams nė kiek nepadaugės, tačiau iš valdiškų vaikų darželių planuojama atimti lygiai pusę skurdaus biudžeto. Tai žiauriai smogs per kišenę nepasiturinčioms šeimoms, nes savivaldybės sugebės užtikrinti tik 4 ugdymo valandas. O jeigu tėveliai dirba ilgesnes darbo valandas, likusias turės padengti iš savo kišenės. Tai reiškia, kad valdiškos ugdymo įstaigos neabejotinai pabrangs, arba ugdoma bus skurdžiau. Neįsivaizduoju, kad už darželį galės susimokėti mamytė, dirbanti prekybos centre, tekstilės įmonėje arba daugiavaikė šeima.

Tačiau pasiturinčios šeimos bus ypatingai pamalonintos. Be abejonės, privatūs darželiai neatpigs, tačiau prisidūrus 4 ugdymo valandų krepšelį, vaikučiams bus galima samdyti itin aukštos kvalifikacijos muzikos, dailės mokytojus, logopedus ir kitus ugdymo specialistus. Ir tai bus daroma valdiškų darželių sąskaita. Taigi, konservatorių – liberalų vyriausybė kryptingai siekia savo tikslų – socialinė nelygybė nuo lopšio! Jeigu gimei neturtingoje šeimoje – geras išsilavinimas ne tau, vaikeli.

Savivaldybės taip pat sunerimusios, nes iš savivaldybių biudžetų numatoma išimti 50 proc. Ikimokykliniam ugdymui skirtų lėšų (šia suma numatoma sumažinti ikimokykliniam ugdymui skirtas lėšas. Tai reiškia – savivaldybių savarankiškumo mažinimą ir valdiškų darželių skurdinimą.

Aš ne prieš privačių darželių steigimą, juolab, kad juose trūksta 20 tūkst. vietų. Jeigu yra privati iniciatyva juos steigti, reikia palaikyti ir verslininkams supaprastinti steigimo sąlygas. Tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, kodėl Vilniaus ar Kauno naujajame mikrorajone iš valstybės biudžeto lėšų nepastačius kelių naujų vaikų lopšelių-darželių? Juolab, kad per 20 Nepriklausomybės metų neatsirado nė vienos tokios įstaigos. Tai būtų reali parama šeimoms, auginančioms vaikus, kurios derina darbą ir šeimos gyvenimą. Beje, tai būtų ilgalaikė investicija, tarnaujanti ne vienai kartai.

Jeigu G. Steponavičiaus vadovaujama ministerija neatsisakys savo planų, raginu jaunas šeimas rengti pasipriešinimo akcijas.