Politikos virtuvė

Birutės Vėsaitės tinklaraštis apie politiką

Kam Lietuvos gyventojai turi padėkoti už grėsmingas šilumos kainas?

Tenka apgailestauti, kad konservatorių valdoma Lietuva, deja, nesugeba įgyvendinti nė vieno didesnio infrastruktūrinio projekto, kuris būtų svarbus visai visuomenei. Jeigu „didieji Lietuvos energetinės nepriklausomybės šaukliai“ konservatoriai nebūtų sustabdę Gedimino Kirkilo Vyriausybės inicijuoto suskystintų dujų terminalo projekto, šiandien gyventojams nekeltų šiurpo sąskaitos už šildymą, nes šilumos kainoje gamtinės dujos sudaro 70 procentų visos šilumos kainos.

Esu įsitikinusi, jeigu konservatoriai būtų „protingi dešinieji“, tai jau šiandien arba netolimoje ateityje būtų kerpama suskystintų dujų terminalo atidarymo juostelė, o premjerui A.Kubiliui nereikėtų kaip vaikų darželio auklėtiniui lėkti į Europos Komisiją ir skųsti „Lietuvos dujų“ dėl trečiojo liberalizacijos paketo įgyvendinimo.

Manau, kad patys konservatoriai savo rankomis sužlugdė šį projektą, todėl šiandien turime apgailėtiną situaciją, kai toliau galimybių studijos nenueita nė per žingsnį.

Kyla pagrįstos abejonės, kad konservatorių mušimasis į krūtinę ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekių deklaravimas nėra nuoširdus. Pagal tai, kaip jie elgiasi, akivaizdu, kad jie labiau panašūs į Lietuvos energetinės nepriklausomybės priešu. Jei būtume atidarę gamtinių dujų terminalą, gamtines dujas jau galėjome gauti už gerokai mažesnę kainą, nes antrojo tiekėjo atsiradimas rinkoje būtų sukėlęs konkurenciją, o derybose su „Gazprom“ Lietuva būtų kur kas patogesnėse derybinėse pozicijose.

O gal konservatoriams yra naudinga tokia situacija, kuri darosi vis labiau palanki konservatoriams palankiems elektros energijos importuotojams?

Kam nuogiems lėkti į dilgėles?

Šiandien portalas alfa.lt paklausė, ar realu būtų Lietuvai už dujas mokėti mažiau. Apie tai esu rašiusi prieš mėnesį.

Dabar atsakiau, kad tai būtų realu, jeigu tik patys konservatoriai nebūtų pridirbę prastų dalykų. Būtų realu, jeigu mes turėtume kokią nors alternatyvą, tarkime, suskystintų dujų terminalą. O mes jau galėjome jį turėti ir kirpti atidarymo juostelę, jeigu būtų tęstas projektas, kuris buvo pradėtas Gedimino Kirkilo vadovavimo Vyriausybei laikais kartu su Bronislovu Lubiu. Tokiu atveju konkurencija būtų davusi mažesnę iš Rusijos importuojamų dujų kainą Lietuvai.

Antras dalykas, sunkiai paaiškinamas konservatorių elgesys, paaiškinamas nebent tuo, kad jie labai stipriai nemyli Lietuvos žmonių. Turiu galvoje vadinamąjį Trečiąjį liberalizavimo paketą. Ypatingai dėl perdavimo vamzdynų ir turto atskyrimo, kai tai daryti dar nėra reikalo, kai suskystintų dujų terminalo statyba net nepradėta.

Nesuprantu, kam mums reikia nuogiems lėkti į dilgėles ir šitaip iškelti kainą.

Ir dar vienas dalykas, dėl kurio kaltinu konservatorius, yra tai, kad jie labai akivaizdžiai meluoja. Jeigu pasiimtumėte Gamtinių dujų įstatymą, tai vienas jo straipsnių sako, kad perdavimo tinklai, jeigu atsirastų alternatyvus norintysis jais naudotis, jie yra prieinami. Ir „Gazpromas“ tikrai nieko negalėtų padaryti, jeigu toks alternatyvus tiekėjas atsirastų. Todėl visiškai nesuprantu, kam konservatoriams reikia meluoti, aiškinant apie magistralinių dujotiekių atskyrimą nuo pačios „Lietuvos dujų“ įmonės.

Manyčiau, kad tos šalys, kaip Lenkija ar Latvija, kurios vertina savo piliečių interesus ir myli savo vartotojus, jos sudarė ilgalaikes dujų tiekimo sutartis. Ir dar pamenu, kad aną Seimo kadenciją Europos Sąjungą mums, kaip ir Latvijai, Lenkijai, Estijai siūlė išimtį dėl Trečiojo paketo. Ir ne kieno nors kito, o būtent konservatorių pastangų dėka, tos išimties buvo atsisakyta. O visos kitos šalys ta išimtimi pasinaudojo. Susidaro įspūdis, kad kažkodėl skubama ten, kur skubėti visiškai nereikia. Ir gal geriau reikėtų stengtis užmegzti dialogą su rusais ir su „Gazpromu“, o tuos savo nepagrįstus kaltinimus „Gazpromui“ reikėtų kišti gilyn į kišenę. Bent jau tol, kol neturime jokios kitos alternatyvos.

Ar pavyks Premjerui gauti Europos Komisijos paramą konfliktuojant su „Gazprom“?

Prognozuoju, jog į Premjero pagalbos prašymą konflikte su vieninteliu dujų tiekėju bus atsakyta tyla. Toks rezultatas tikėtinas, nes Lietuva pati atsisakė išimties sąlygų.

Kai buvo svarstoma Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, pati Europos Komisija (EK) Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Suomijai siūlė išimtį dėl dujų sektoriaus liberalizacijos izoliuotoms rinkoms, turinčioms vienintelį dujų tiekėją. Išimtis galioja iki tol, kol atsiras dar vienas tiekėjas iš ES šalių narių. Latvija, Suomija bei Estija pasirinko išimtį ir iki šiol sėkmingai ja naudojasi, gaudama pigesnes dujas, o Lietuva išimties atsisakė. Kaip tu įvykių dalyvė, galiu atsakingai pareikšti, kad už išimties netaikymą atsakomybę turi prisiimti konservatoriai. Direktyvą svarstė Seimo ekonomikos ir Europos reikalų komitetai.

Nors G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė buvo pritarusi išimties Lietuvai taikymui, tam pritarė ir Ekonomikos komitetas, tačiau Europos reikalų komitete, kuriam tada vadovavo A.Kubilius, reikalai pakrypo kita linkme. Kelių konservatorių balsų persvara nutarta išimties atsisakyti, todėl direktyvoje neliko Lietuvos vardo.

Mano nuomone, ketinimai liberalizuoti dujų sektorių galėjo neigiamai paveikti derybas su Pietų Korėja dėl atominės elektrinės statybų. Jei konservatoriai nebūtų sužlugdę Gedimino Kirkilo Vyriausybės inicijuoto projekto su privačiu investuotoju, šiandien Lietuva jau būtų turėjusi alternatyvų dujų tiekėją – suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Tai būtų buvęs puikus konkurentas rusiškoms dujoms.

Štai kodėl Vokietija ir Lenkija, turėdamos alternatyvius tiekėjus, yra daug stipresnės derybose su „Gazprom“ ir gali gauti gerokai pigesnių rusiškų dujų. Per dvejus konservatorių valdymo metus suskystintų dujų terminalo statybai pasirinkta ta pati vieta, tie patys žaidėjai, bet realūs darbai nepradėti. Melas yra ir tai, kad ruošiantis terminalo statybai būtina atskirti magistralinį dujotiekį, nes neva juo neleis pasinaudoti „Gazprom“. Gamtinių dujų įstatyme yra imperatyvi nuostata – prijungti dujų tiekimo įmones prie magistralinio dujotiekio. Taigi kyla klausimas, kam laužtis pro atviras duris, kam erzinti pagrindinius Lietuvos dujų akcininkus, jeigu esame išimtinai priklausomi nuo rusiškų dujų?

Toks neatsakingas A.Kubiliaus elgesys įrodo, jog konservatorių Vyriausybei Lietuvos gyventojai nerūpi.

Nesuprantu, kaip galima nemylėti savo tautiečių. Pensijos ir atlyginimai apkarpyti, o Vyriausybė, užuot ieškojusi būdų, kaip sumažinti šildymo kaštus (dujų kaina sudaro 70 proc. šildymo kaštų), elgiasi priešingai ir konfliktuoja su vieninteliu dujų tiekėju, skųsdama jį EK, kurios pasiūlymą šalis pati atmetė. Šis kelias nei išmintingas, nei toliaregiškas. Siūlau Premjerui A.Kubiliui pasisemti išminties iš kaimyninių šalių premjerų, Lietuvos Prezidentei – vykdyti tokią užsienio politiką, kad ši labiau tarnautų Lietuvos gyventojų ekonominiams interesams.



Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos
ap -->