Moteris – į priekį!
Šimtas metų sukako, nuo to laiko, kai pirmą kartą Europos moterys pažymėjo Tarptautinę moterų solidarumo dieną. Praėjusiame šimtmetyje moterys kovojo dėl balsavimo teisės, nes iki praėjusio šimtmečio pradžios jos neturėjo šios galimybės. Mūsų prosenelės Europoje kovojo dėl geresnių, žmogiškesnių darbo sąlygų, dėl darbo užmokesčio, kuris būtų panašus į vyrų, o taip pat ir dėl taikos Europoje bei pasaulyje.
Per 100 metų moterų teisių srityje yra pasiektas nemažas progresas, tačiau dar yra labai daug erdvės pažangai. Nuožmiausia Pasaulinė krizė mus privertė išmokti daugybę pamokų. Daug kas pasakys, kad Lietuvos valdžia nėra pačiose geriausiose rankose ir vietoje premjero A.Kubiliaus norėtų matyti premjerę I.Degutienę. Kažin, ar taip atsitiktų, jei Lietuva gyventų ekonominio pakilimo laikotarpiu. Taip jau būna – kai šalis išgyvena sunkmetį, valdžia labai noriai ja dalijasi su moterimis, tačiau vos tik padėtis pagerėja, į areną įžengia koks nors žvalus vyrukas.
Šiandien Lietuvos moterys uždirba 85 ct. iš vieno lito, kurį uždirba vyrai, nepaisant to, kad Lietuvos moterų išsilavinimo lygis yra aukščiausias ES. Pasaulinė ekonominė bei socialinė krizė įnešė kai kurias korekcijas. Supratome, kad tas akmenėlis, nuo kurio krizė prasidėjo – bankas „Lehman Brothers” (Lemono Broliai), jeigu jis būtų vadinęsis „Lehman Sisters“ (Lemono Seserys), t.y. jeigu bankų valdybose būtų buvę moterų, kurios yra atsargesnės, kurios gerokai mažiau rizikuoja bei atsakingos prieš bankų indėlininkus, mažiau godžios, krizės galbūt būtų pavykę išvengti, ar ji būtų buvusi daug mažiau žiauri. Tačiau šiandien galime konstatuoti, kad krizė dar labiau susilpnino tuos, kurie ir iki krizės buvo labai silpni, visų pirma – moterys, kurios vienos augina vaikus.
Protingieji iš savo klaidų pasimoko ir daugiau jų nekartoja. Paveiktos krizės pasaulinio elito šalys, priklausančios 9-20, Europos ekonominio bendradarbiavimo bei plėtros klubui (OECD šalys) nusprendė, kad jų vyriausybių politika negali būti „akla” lyčių požiūriu. Jeigu vyriausybės nori augimo, darbo vietų kūrimo bei geresnių gyvenimo standartų, jos turi matyti, ko reikia moterims ir vyrams, dalyvaujantiems darbo rinkoje. OECD šalys narės nutarė įgyvendinti aktyvias priemones, siekiant suvienodinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą bei pagerinti verslo efektyvumą. Nustatyta, kad didžiausias uždarbio skirtumas yra tarp geriausiai apmokamų darbo vietų. Ar tai reiškia, kad moterys nemoka tinkamai savęs „parduoti”? Ar priežastis glūdi tame, jog merginos nestudijuoja tų dalykų, kuriuos pasirenka vaikinai, o tai sukuria skirtumus tarp darbo užmokesčio? Be to, moterys atlieka daugiau neapmokamo darbo namuose, kuris niekaip neįskaitomas į bendrąjį vidaus produktą.
Siekdamos sumažinti darbo užmokesčio skirtumus tarp vyrų ir moterų, OECD šalys ėmėsi konkrečių veiksmų. Ispanija, Prancūzija bei Norvegija priėmė įstatymus dėl moterų kvotos didžiosiose verslo kompanijų valdybose. Norvegijoje 40 proc. moterų kvotų numatantis įstatymas priimtas dar 2003 metais, todėl šiandien jau galima vertinti jo pasekmes. Paaiškėjo, kad verslo bendrovių valdybos pagerino savo veiklą, o ten, kur valdybose buvo moterų, vyrai ėmė geriau ruoštis valdybų susirinkimams. Prancūzija priėmė 40 proc. moterų kvotos įstatymą šiais metais, o Ispanijoje jis veikia jau 4 metus.
Neseniai Didžiosios Britanijos Vyriausybė patvirtino rekomendaciją verslo kompanijoms, kurioje teigiama, kad iki 2015-ųjų jų valdybose moterys – direktoriai sudarytų ne mažiau negu 25 proc. Per šį laikotarpį rekomenduojama su šia nuostata supažindinti įmonių akcininkus ir suformuoti verslo bendruomenės nuomonę. Šios radikalios priemonės yra reikalingos ne tam, kad būtų pasiektas tam tikras moterų skaičius ar įgyvendintas lygybės principas, bet tam, kad verslas geriau funkcionuotų. Skandinavijos šalyse moterų dalyvavimas įmonių valdybose užtikrinamas remiantis įmonių socialinės atsakomybės principu.
O kokia gi padėtis Lietuvoje? Europos Komisijos duomenimis, moterų skaičius didžiųjų bendrovių valdybose apie 14 proc. – tai daugiau nei ES vidurkis. Tačiau apmaudu, kad A.Kubiliaus Vyriausybė nė piršto nepajudino šiuo klausimu. Ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri atsakinga už įmonių socialinę atsakomybę, ir Ūkio ministerija, kuri atsakinga už verslą Lietuvoje yra visiškai abejingos šiam klausimui. Aš manau, kad abu ministrai nesuvokia šio klausimo svarbos, nėra tęstinumo tarp įdirbio, kurį buvo pasiekusios Socialdemokratų vadovaujamos vyriausybės. Laikas Vyriausybei suprasti, kad pastangos pakviesti moteris į priekį ir investicijos į moteris bei mergaites turi didelę galią. Jos padarys gyvenimą Lietuvoje geresnį – tiek moterims, tiek vyrams.
SU KOVO 8-ĄJA!
